Amerikos centrinis bankas: ilgametė NT investicijų grąža lenkia akcijų rinkas
Amerikos centrinio banko prieš mėnesį išleistame moksliniame straipsnyje The Rate of Return on Everything, 1870–2015 nagrinėjama įvairių investicinių produktų grąžą ilguoju laikotarpiu rodo, kad nekilnojamojo turto investicijos pasižymi stabilumu ir maža rizika, o ilguoju laikotarpiu lenkia akcijų rinkas.
Ilgalaikė grąža
Įvairūs investavimo patarėjai siūlo nekilnojamojo turto dalį investicijų portfelyje laikyti nuo 10 iki 40 procentų. Likusią – dažnai didžiąją dalį – siūloma investuoti į akcijų rinkas. Įdomu, kad šios dvi pagrindinės, tarpusavyje konkuruojančios turto klasės, niekada nebuvo palygintos ilgo laikotarpio tyrimu. Paskutinius keletą metų vykdyta centrinio banko studija leidžia geriau suprasti dviejų investicijų naudas bei pritaikomumą individualioms investavimo strategijoms.
Tyrime vertinama ilgalaikė (laikotarpis nuo 1870 iki 2015 metų) pagrindinių turto klasių: akcijų, obligacijų bei nekilnojamojo turto grąža. Įvertinus infliaciją vidutinė metinė grąžą atitinkamai buvo: nekilnojamasis turtas – 8%, akcijos – 7%, obligacijos – 4%.
Rizikos bei grąžos santykis:
Tokį rezultatą galima aiškinti teorijoje populiariu rizikos ir grąžos santykiu – rizikingesnės (ne tokios stabilios) investicijos leidžia aktyviems investuotojams uždirbti daugiau. Tačiau vertinant grąžą per rizikos vienetą matoma, kad nekilnojamas turtas ženkliai lenkia akcijas. Būtent pagal riziką koreguota grąža turėtų būti tai į ką reikia atsižvelgti spekuliacijų vengiantiems bei stabilumą vertinantiems investuotojams.
Kodėl akcijų rizikingumas auga?
Ironiška, tačiau pagrindinė akcijų rinkų augimo priežastis – rinkų globalizacija – yra ir pagrindinė priežastis didėjančiais rizikai. Grafike matoma, kad akcijų rizikingumas (grąžos svyravimas) ilgą laiką buvo panašus į nekilnojamojo turto. Esminis pokytis įvyko 20 amžiaus viduryje, kai po antro pasaulinio karo pradėjo kurtis ekonominės sąjungos o verslai sparčiai tapo tarptautiniai. Su šiuo pokyčiu įmonės tapo priklausomos ne tik nuo vietos rinkų, bet ir nuo nutolusių regionų. Šiandien pokyčiai bet kuriame iš žemynų persiduoda bendrovėms visame Pasaulyje.
Nekilnojamojo turto globalizacija taip smarkiai nepalietė dėl negalėjimo jį transportuoti, mažesnio likvidumo, didesnių sandorių verčių bei atkuriamosios vertės, kuri veikia kaip savotiškos “vertės grindys”. Akivaizdu, kad ilguoju laikotarpiu tai tampa vertingomis savybėmis suteikiančiomis stabilumą, tačiau apribojančiomis galimybes spekuliuoti.
Tyrimo pritaikomumas
Tyrimų, kurie leistų palyginti ilgalaikę skirtingų produktų grąžą įvairiose valstybėse, praktiškai nėra. Šis mokslinis straipsnis ženkliai prisidės koreguojant skaičiais paremtų ilgalaikių investavimo strategijų formavimą. Tikėtina, kad jose vis daugiau vietos bus skiriama nekilnojamam turtui.
Su visu tyrimu galite susipažinti čia: The Rate of Return on Everything, 1870–2015
Amerikos centrinis bankas: ilgametė NT investicijų grąža lenkia akcijų rinkas
Amerikos centrinio banko prieš mėnesį išleistame moksliniame straipsnyje The Rate of Return on Everything, 1870–2015 nagrinėjama įvairių investicinių produktų grąžą ilguoju laikotarpiu rodo, kad nekilnojamojo turto investicijos pasižymi stabilumu ir maža rizika, o ilguoju laikotarpiu lenkia akcijų rinkas.
Ilgalaikė grąža
Įvairūs investavimo patarėjai siūlo nekilnojamojo turto dalį investicijų portfelyje laikyti nuo 10 iki 40 procentų. Likusią – dažnai didžiąją dalį – siūloma investuoti į akcijų rinkas. Įdomu, kad šios dvi pagrindinės, tarpusavyje konkuruojančios turto klasės, niekada nebuvo palygintos ilgo laikotarpio tyrimu. Paskutinius keletą metų vykdyta centrinio banko studija leidžia geriau suprasti dviejų investicijų naudas bei pritaikomumą individualioms investavimo strategijoms.
Tyrime vertinama ilgalaikė (laikotarpis nuo 1870 iki 2015 metų) pagrindinių turto klasių: akcijų, obligacijų bei nekilnojamojo turto grąža. Įvertinus infliaciją vidutinė metinė grąžą atitinkamai buvo: nekilnojamasis turtas – 8%, akcijos – 7%, obligacijos – 4%.
Rizikos bei grąžos santykis:
Tokį rezultatą galima aiškinti teorijoje populiariu rizikos ir grąžos santykiu – rizikingesnės (ne tokios stabilios) investicijos leidžia aktyviems investuotojams uždirbti daugiau. Tačiau vertinant grąžą per rizikos vienetą matoma, kad nekilnojamas turtas ženkliai lenkia akcijas. Būtent pagal riziką koreguota grąža turėtų būti tai į ką reikia atsižvelgti spekuliacijų vengiantiems bei stabilumą vertinantiems investuotojams.
Kodėl akcijų rizikingumas auga?
Ironiška, tačiau pagrindinė akcijų rinkų augimo priežastis – rinkų globalizacija – yra ir pagrindinė priežastis didėjančiais rizikai. Grafike matoma, kad akcijų rizikingumas (grąžos svyravimas) ilgą laiką buvo panašus į nekilnojamojo turto. Esminis pokytis įvyko 20 amžiaus viduryje, kai po antro pasaulinio karo pradėjo kurtis ekonominės sąjungos o verslai sparčiai tapo tarptautiniai. Su šiuo pokyčiu įmonės tapo priklausomos ne tik nuo vietos rinkų, bet ir nuo nutolusių regionų. Šiandien pokyčiai bet kuriame iš žemynų persiduoda bendrovėms visame Pasaulyje.
Nekilnojamojo turto globalizacija taip smarkiai nepalietė dėl negalėjimo jį transportuoti, mažesnio likvidumo, didesnių sandorių verčių bei atkuriamosios vertės, kuri veikia kaip savotiškos “vertės grindys”. Akivaizdu, kad ilguoju laikotarpiu tai tampa vertingomis savybėmis suteikiančiomis stabilumą, tačiau apribojančiomis galimybes spekuliuoti.
Tyrimo pritaikomumas
Tyrimų, kurie leistų palyginti ilgalaikę skirtingų produktų grąžą įvairiose valstybėse, praktiškai nėra. Šis mokslinis straipsnis ženkliai prisidės koreguojant skaičiais paremtų ilgalaikių investavimo strategijų formavimą. Tikėtina, kad jose vis daugiau vietos bus skiriama nekilnojamam turtui.
Su visu tyrimu galite susipažinti čia: The Rate of Return on Everything, 1870–2015
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti
investuoti į NT?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB Trečia diena, valdanti platformą Röntgen, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.