Kaip sutelktinio finansavimo platforma „Röntgen“ vertina investicijų riziką?
Aukštesnių palūkanų ir lėtesnės ekonominės raidos fone sutelktinio NT finansavimo platformų investuotojai dar įdėmiau nagrinėja jiems siūlomus projektus. Sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ finansavimo vadovė Natalja Kozikienė keliais praktiniais pavyzdžiais atskleidžia, kokios NT vystytojų paraiškos virsta investicinėmis galimybėmis, o kokios - nepraeina atrankos proceso.
Pats sutelktinio finansavimo mechanizmas lietuviams tampa vis geriau pažįstamu. Tai – galimybė skolinti kapitalą NT vystytojams, anksčiau buvusi prieinama tik bankams, fondams, verslams ir profesionalams. Visgi šiame procese kritinį vaidmenį atlieka platformų operatoriai, iš vystytojų finansavimo paraiškų atrenkantys ir investuotojams pristatantys atskirus projektus.
Nors Lietuvos bankas prižiūri sutelktinio finansavimo rinką ir įpareigoja operatorius sukurti projektų rizikos reitingavimo sistemas, kiekvieno sutelktinio finansavimo operatoriaus projektų vertinimo kriterijai yra skirtingi. Kitaip tariant, du „A“ rizikos reitingu įvertinti investiciniai projektai skirtingose platformose automatiškai nereiškia panašios rizikos.
Griežtesnė projektų atranka
Anot N.Kozikienės, „Röntgen“ atrankos kokybę rodo ir tai, kad platformoje investuoja ir bankai ar investiciniai fondai.
„Röntgen“ platformoje pirmiausia yra vertinamas užstatas, vystytojo patirtis ir verslo planas konkrečioje ekonominėje situacijoje. Teisininkai vertina sutartis ir įsipareigojimus. Kaip ir bankai, darome vadinamąjį streso testą – skaičiuojame galimybes realizuoti užstatą smarkiai nukritus jo vertei. Vertiname ir tai, ko nepamatysi dokumentuose – žmogiškąjį faktorių: kalbamės su vystytojų buvusiais partneriais, kaip jie vertina vystytojo darbo etiką bei profesionalumą, sutarčių laikymąsi bei veiklos organizavimą sudėtingose situacijose”, - sako N. Kozikienė.
Anot jos, jeigu šį patikrinimo etapą plėtotojas praeina, tuomet kuriamas „atsarginis planas atsarginiam planui“ – rengiamos sutartys, kuriose aiškiai nurodoma, kur ir kaip gali būti naudojami investuotojų sutelkti pinigai. Pinigų judėjimas NT vystymo objektuose nuolat prižiūrimas. Jeigu plėtotojas nuo sutarties nukrypsta ar ją pažeidžia, „Röntgen“ gali sustabdyti finansavimą ir pradėti išieškojimo procesą iš įkeisto turto - siekiant investuotojams grąžinti investicijas bei palūkanas.
“Per septynerius veiklos metus šiandien turime tik antrą atvejį, kai vėluoja paskola. Paskolos vėlavimas, nors nemaloni, bet tikėtina finansavimo verslo rizika. Tam ir yra įkeistas NT, kuris leidžia išieškoti ir grąžinti paskolą su palūkanomis investuotojams”, – sako „Röntgen“ finansavimo vadovė.
Siekiant investuotojams dar geriau atskleisti „Röntgen“ platformos veikimo principus, N. Kozikienė pristato keletą praktinių pavyzdžių, kada operatorė sutiko arba atsisakė vystytojams telkti kapitalą.
Atsakingas požiūris ir patirtis
Vienas gerųjų pavyzdžių yra istoriniame Kauno Žemųjų Šančių rajone „Juozapavičiaus 13“ - dviejų prestižinės klasės daugiabučių kompleksas. Tai – paskutinė daug platesnės Kauno multifunkcinės teritorijos konversijos dalis.
„Röntgen“ komandą iškart pozityviai nuteikė tai, kad projektą vysto patyrusi, 17 metų veikianti, konkrečią teritoriją jau anksčiau išplėtojusi ir per 50 projektų įgyvendinusi bendrovė – UAB „Avadi“. Šio projekto savininkas turi reikalingą kvalifikaciją ir pats organizuoja generalinės rangos darbus. Tai smarkiai sumažina projekto riziką.
„Kai paklausėme akcininko, kodėl projekto nevykdo per projektinę įmonę (kaip daro dauguma kitų vystytojų, šitaip atskiriantys projektų rizikas), jis atsakė norintis garantijas teikti iš savo pagrindinės įmonės. Tai puikiai parodo atsakingą vystytojo požiūrį“, – pasakoja N. Kozikienė.
Anot jos, tokio lygio vystytojai yra labai laukiami bet kurioje kredito įstaigoje ir gali rinktis. Šiuo atveju netgi „Röntgen“ komanda turėjo įrodyti, kad platformos investuotojų bendruomenė yra pajėgi sutelkti didesnes, šiam vystytojui reikalingas kelių milijonų eurų sumas. O nagrinėjant vystytojo paraišką, „Röntgen“ pozityviai įvertino „Juozapavičiaus 13“ vystytojo didelę nuosavų lėšų dalį pradiniame etape (1 mln. Eur iš maždaug 7 mln. Eur viso paskolos poreikio), gerą įkeičiamo turto kvadratinio metro ir paskolos santykį, - nesklandumų atveju kokybišką turtą leisiantį parduoti už nepilnus 1500 Eur/kv. m., kai planuojama vidutinė tokio turto pardavimo kaina yra 2800 Eur/kv. m.
Praėjus pusmečiui nuo statybų pradžios, „Juozapavičiaus 13“ parduota 31% butų ir 76% komercinių patalpų, o statybos jau artėja prie pabaigos. Iki kovo mėn. pradžios planuojama įregistruoti 85% pastato baigtumą ir pradėti pardavimus. Dėl šių priežasčių „Juozapavičiaus 13“ paskolos reitingą planuojama pagerinti nuo B+ iki A-.
Paklausa, išskirtinumas ir reputacija
Beje, panašios priežastys lėmė tai, kad „Röntgen“ komanda dar 2021 m. pradėjo ir iki šiol etapais tęsia prestižinės klasės komplekso „Vilniaus džiazas“ finansavimą sostinės senamiestyje. Šis statybos leidimą 2024 m. sausį gavęs projektas išsiskirs išskirtine lokacija šalia Vilniaus senamiesčio ir jam būdingu architektūros stiliumi: įspūdingomis 4,5 m. lubomis ir vitrininiais langais, prabangiomis vidaus ir išorės medžiagomis, kokybiškomis viešosiomis erdvėmis ir restauruojamu unikaliu tarpukario administraciniu pastatu. Projekto vystytoja „Unique Properties“ iki šiol dirbo tik prestižiniame NT segmente ir yra išvysčiusi tokius projektus kaip grafų Pliaterių rūmų konversija ar ambasadų ir biurų kompleksą „Embassy House“, taip pat „Senamiescio dominiją“, „Sapiegos dominiją“, „Gaono 8“ ir kt.
Pasak N. Kozikienės, šiame projekte vystytojui pirmiausia reikėjo įsigyti ir konsoliduoti atskiras teritorijos dalis iš skirtingų savininkų bei suprojektuoti patrauklų kompleksą kultūros paveldo teritorijoje. Kitais atvejais tokie projektai būtų laikomi rizikingesniais, tačiau vystytojo patirtis, stipri partnerių komanda ir turimi kelių kredito įstaigų pasiūlymai gavus statybas leidžiantį dokumentą, didelis užstato vertės rezervas bei išskirtinė lokacija ir koncepcija iškart projektui lėmė net A– rizikos reitingą. Be to, net ankstyvoje projekto stadijoje šis vystytojas turėjo preliminarias sutartis dėl 16–os iš 66–ių suplanuotų butų pardavimo.
Išskaidytos rizikos
Dar vienas teigiamai „Röntgen“ įvertintas projektas buvo UAB „Volberna“ kotedžai. Tai – patyręs vystytojas, statantis nedidelius individualių namų ir kotedžų kvartalus skirtingose, kruopščiai atrinktose Vilniaus miesto ir rajono vietose. Didžioji šio vystytojo projektų dalis jau turi statybų leidimus, o vystymas paprastai įvykdomas per vieną sezoną: pavasarį pradedamos statybos, rudenį objektai priduodami ir pradedami pardavimai.
„Volberna“ ilgą laiką savo projektus vystė iš nuosavų lėšų, o į „Röntgen“ bendrovė kreipėsi jau anksčiau įsitikinusi, kad su išorine paskola vienu metu galima sėkmingai vystyti ne 1–2, o 4–5 projektus, tačiau juose vis vien išlaikant net 40% nuosavo kapitalo dalį.
„Volbernos“ paskola „Röntgen“ platformoje suformuota krepšelio principu, t.y. investuotojų naudai įkeičiami ir vystomi keli skirtingi vystytojo objektai. Šiame investiciniame krepšelyje paskolos ir užstato santykis siekia vos 50%.
„Finansavimas krepšelio principu užtikrina didesnį saugumą, nes paskola dengiasi iškart iš kelių projektų pardavimų. Vieni projektai jau baigti ir sėkmingai pardavinėjami, kiti – tik pradėti vystyti ar ruošti. Vystytojas yra patyręs, jo paskolos poreikis nėra „agresyvus“, projektai skirtingose, bet apgalvotose Vilniaus lokacijose. Šių aplinkybių visuma „Volbernai“ lėmė solidų A– rizikos reitingą net ir nuosaikesnėje būsto rinkoje“, – pasakoja N. Kozikienė.
Kas neįtikino?
Nepaisant šių pozityvių atvejų, didesnė dalis „Röntgen“ gaunamų vystytojų paraiškų dėl įvairių priežasčių yra atmetamos. Pavyzdžiui, „Röntgen“ komanda nesutiko finansuoti vieno vystytojo paraiškos nepaisant puikios lokacijos, galutinėje stadijoje esančių statybų ir didelių išankstinių pardavimų. Platformai šiuo atveju kliuvo maža vystytojo nuosavų lėšų dalis – bendrovė anksčiau atlikdavo tam tikrus darbus, gaudavo naują turto vertinimą ir gaudavo naują, bet brangią paskolą. Šis procesas kartojosi, lėšų panaudojimas nebuvo atidžiai kontroliuojamas, todėl buvo pasiektas paskolos limitas. Galiausiai vystytojui pritrūko lėšų statybos darbams, o resursų jį užbaigti nebeturi nei vystytojas, nei kreditorius.
„Šiuo atveju dideli išankstiniai pardavimai ir gauti avansai tapo trūkumu – jie mažino ateities pajamas ir vertės rezervą. Be to, daug sutarčių buvo sudarytos prieš kelis metus prie visai kitokių rinkos kainų – vystytojas tas sutartis norėjo nutraukti ar derėtis, tačiau tokia situacija kone garantuoja teismus ir kitas problemas. Be kita ko, patys išsiaiškinome apie statybų dokumentų trūkumus – ne visi vystytojai linkę apie tai kalbėti patys. Tokį projektą būtų galima finansuoti, jei vystytojas sugebėtų padaryti namų darbus ir sumažintų minėtas rizikas, tačiau laikas parodė, kad neapsirikome“, – sako N. Kozikienė.
Kita paskola platformoje nebuvo patvirtinta dėl skaidrumo stokos ir optimistinio turto vertinimo. Nors buvo statomi likvidaus ploto namai geroje lokacijoje už rinką atitinkančią pardavimų kainą, vystytojas statybos darbus pradėjo negavęs visų reikalingų dokumentų, su nedidele nuosavų lėšų dalimi ir nenorėdamas įkeisti kito likvidaus turto.
„Šiuo atveju gąsdino ir nenoras pateikti atliktų darbų aktus, neaiški įmonių grupės struktūra, skolos tiekėjams. Vystytojas norėjo refinansuoti paskolą ne nuo oficialiai atliktų darbų sumos, o nuo rinkos vertės. O darbai neturint statybų leidimo yra apskritai rizikos katastrofa – suprantam, kad kai kurie vystytojai tikisi tiesiog atsipirkti bauda, tačiau tai itin trumparegiškas požiūris“, – sako N. Kozikienė.
Tarp kitų riziką didinančių veiksnių ji mini teritorijos reglamento neatitinkantį statybų leidimą, neproporcingai dideles mokėtinas sumas balanse, neigiamą informaciją registruose ar viešoje erdvėje, areštuotą turtą, per didelę pardavimo kainą ar pernelyg mažą savikainą, patirties trūkumą ar lokacijos neatitinkančią projekto koncepciją.
„Platformoje mažą riziką vertiname labiau nei potencialiai didesnę grąžą, todėl savo vertinimo kriterijų sąrašą nuolat plečiame. Be abejo, nepaisant visų šių ir kitų priemonių, nesklandumai ir vėlavimai vis vien yra įmanomi. Ir visgi džiaugiamės, kad mūsų konservatyvus rizikos vertinimas lemia tai, kad per visą istoriją turėjome vos du vėlavusius projektus”, – sako N. Kozikienė.
Kaip sutelktinio finansavimo platforma „Röntgen“ vertina investicijų riziką?
Aukštesnių palūkanų ir lėtesnės ekonominės raidos fone sutelktinio NT finansavimo platformų investuotojai dar įdėmiau nagrinėja jiems siūlomus projektus. Sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ finansavimo vadovė Natalja Kozikienė keliais praktiniais pavyzdžiais atskleidžia, kokios NT vystytojų paraiškos virsta investicinėmis galimybėmis, o kokios - nepraeina atrankos proceso.
Pats sutelktinio finansavimo mechanizmas lietuviams tampa vis geriau pažįstamu. Tai – galimybė skolinti kapitalą NT vystytojams, anksčiau buvusi prieinama tik bankams, fondams, verslams ir profesionalams. Visgi šiame procese kritinį vaidmenį atlieka platformų operatoriai, iš vystytojų finansavimo paraiškų atrenkantys ir investuotojams pristatantys atskirus projektus.
Nors Lietuvos bankas prižiūri sutelktinio finansavimo rinką ir įpareigoja operatorius sukurti projektų rizikos reitingavimo sistemas, kiekvieno sutelktinio finansavimo operatoriaus projektų vertinimo kriterijai yra skirtingi. Kitaip tariant, du „A“ rizikos reitingu įvertinti investiciniai projektai skirtingose platformose automatiškai nereiškia panašios rizikos.
Griežtesnė projektų atranka
Anot N.Kozikienės, „Röntgen“ atrankos kokybę rodo ir tai, kad platformoje investuoja ir bankai ar investiciniai fondai.
„Röntgen“ platformoje pirmiausia yra vertinamas užstatas, vystytojo patirtis ir verslo planas konkrečioje ekonominėje situacijoje. Teisininkai vertina sutartis ir įsipareigojimus. Kaip ir bankai, darome vadinamąjį streso testą – skaičiuojame galimybes realizuoti užstatą smarkiai nukritus jo vertei. Vertiname ir tai, ko nepamatysi dokumentuose – žmogiškąjį faktorių: kalbamės su vystytojų buvusiais partneriais, kaip jie vertina vystytojo darbo etiką bei profesionalumą, sutarčių laikymąsi bei veiklos organizavimą sudėtingose situacijose”, - sako N. Kozikienė.
Anot jos, jeigu šį patikrinimo etapą plėtotojas praeina, tuomet kuriamas „atsarginis planas atsarginiam planui“ – rengiamos sutartys, kuriose aiškiai nurodoma, kur ir kaip gali būti naudojami investuotojų sutelkti pinigai. Pinigų judėjimas NT vystymo objektuose nuolat prižiūrimas. Jeigu plėtotojas nuo sutarties nukrypsta ar ją pažeidžia, „Röntgen“ gali sustabdyti finansavimą ir pradėti išieškojimo procesą iš įkeisto turto - siekiant investuotojams grąžinti investicijas bei palūkanas.
“Per septynerius veiklos metus šiandien turime tik antrą atvejį, kai vėluoja paskola. Paskolos vėlavimas, nors nemaloni, bet tikėtina finansavimo verslo rizika. Tam ir yra įkeistas NT, kuris leidžia išieškoti ir grąžinti paskolą su palūkanomis investuotojams”, – sako „Röntgen“ finansavimo vadovė.
Siekiant investuotojams dar geriau atskleisti „Röntgen“ platformos veikimo principus, N. Kozikienė pristato keletą praktinių pavyzdžių, kada operatorė sutiko arba atsisakė vystytojams telkti kapitalą.
Atsakingas požiūris ir patirtis
Vienas gerųjų pavyzdžių yra istoriniame Kauno Žemųjų Šančių rajone „Juozapavičiaus 13“ - dviejų prestižinės klasės daugiabučių kompleksas. Tai – paskutinė daug platesnės Kauno multifunkcinės teritorijos konversijos dalis.
„Röntgen“ komandą iškart pozityviai nuteikė tai, kad projektą vysto patyrusi, 17 metų veikianti, konkrečią teritoriją jau anksčiau išplėtojusi ir per 50 projektų įgyvendinusi bendrovė – UAB „Avadi“. Šio projekto savininkas turi reikalingą kvalifikaciją ir pats organizuoja generalinės rangos darbus. Tai smarkiai sumažina projekto riziką.
„Kai paklausėme akcininko, kodėl projekto nevykdo per projektinę įmonę (kaip daro dauguma kitų vystytojų, šitaip atskiriantys projektų rizikas), jis atsakė norintis garantijas teikti iš savo pagrindinės įmonės. Tai puikiai parodo atsakingą vystytojo požiūrį“, – pasakoja N. Kozikienė.
Anot jos, tokio lygio vystytojai yra labai laukiami bet kurioje kredito įstaigoje ir gali rinktis. Šiuo atveju netgi „Röntgen“ komanda turėjo įrodyti, kad platformos investuotojų bendruomenė yra pajėgi sutelkti didesnes, šiam vystytojui reikalingas kelių milijonų eurų sumas. O nagrinėjant vystytojo paraišką, „Röntgen“ pozityviai įvertino „Juozapavičiaus 13“ vystytojo didelę nuosavų lėšų dalį pradiniame etape (1 mln. Eur iš maždaug 7 mln. Eur viso paskolos poreikio), gerą įkeičiamo turto kvadratinio metro ir paskolos santykį, - nesklandumų atveju kokybišką turtą leisiantį parduoti už nepilnus 1500 Eur/kv. m., kai planuojama vidutinė tokio turto pardavimo kaina yra 2800 Eur/kv. m.
Praėjus pusmečiui nuo statybų pradžios, „Juozapavičiaus 13“ parduota 31% butų ir 76% komercinių patalpų, o statybos jau artėja prie pabaigos. Iki kovo mėn. pradžios planuojama įregistruoti 85% pastato baigtumą ir pradėti pardavimus. Dėl šių priežasčių „Juozapavičiaus 13“ paskolos reitingą planuojama pagerinti nuo B+ iki A-.
Paklausa, išskirtinumas ir reputacija
Beje, panašios priežastys lėmė tai, kad „Röntgen“ komanda dar 2021 m. pradėjo ir iki šiol etapais tęsia prestižinės klasės komplekso „Vilniaus džiazas“ finansavimą sostinės senamiestyje. Šis statybos leidimą 2024 m. sausį gavęs projektas išsiskirs išskirtine lokacija šalia Vilniaus senamiesčio ir jam būdingu architektūros stiliumi: įspūdingomis 4,5 m. lubomis ir vitrininiais langais, prabangiomis vidaus ir išorės medžiagomis, kokybiškomis viešosiomis erdvėmis ir restauruojamu unikaliu tarpukario administraciniu pastatu. Projekto vystytoja „Unique Properties“ iki šiol dirbo tik prestižiniame NT segmente ir yra išvysčiusi tokius projektus kaip grafų Pliaterių rūmų konversija ar ambasadų ir biurų kompleksą „Embassy House“, taip pat „Senamiescio dominiją“, „Sapiegos dominiją“, „Gaono 8“ ir kt.
Pasak N. Kozikienės, šiame projekte vystytojui pirmiausia reikėjo įsigyti ir konsoliduoti atskiras teritorijos dalis iš skirtingų savininkų bei suprojektuoti patrauklų kompleksą kultūros paveldo teritorijoje. Kitais atvejais tokie projektai būtų laikomi rizikingesniais, tačiau vystytojo patirtis, stipri partnerių komanda ir turimi kelių kredito įstaigų pasiūlymai gavus statybas leidžiantį dokumentą, didelis užstato vertės rezervas bei išskirtinė lokacija ir koncepcija iškart projektui lėmė net A– rizikos reitingą. Be to, net ankstyvoje projekto stadijoje šis vystytojas turėjo preliminarias sutartis dėl 16–os iš 66–ių suplanuotų butų pardavimo.
Išskaidytos rizikos
Dar vienas teigiamai „Röntgen“ įvertintas projektas buvo UAB „Volberna“ kotedžai. Tai – patyręs vystytojas, statantis nedidelius individualių namų ir kotedžų kvartalus skirtingose, kruopščiai atrinktose Vilniaus miesto ir rajono vietose. Didžioji šio vystytojo projektų dalis jau turi statybų leidimus, o vystymas paprastai įvykdomas per vieną sezoną: pavasarį pradedamos statybos, rudenį objektai priduodami ir pradedami pardavimai.
„Volberna“ ilgą laiką savo projektus vystė iš nuosavų lėšų, o į „Röntgen“ bendrovė kreipėsi jau anksčiau įsitikinusi, kad su išorine paskola vienu metu galima sėkmingai vystyti ne 1–2, o 4–5 projektus, tačiau juose vis vien išlaikant net 40% nuosavo kapitalo dalį.
„Volbernos“ paskola „Röntgen“ platformoje suformuota krepšelio principu, t.y. investuotojų naudai įkeičiami ir vystomi keli skirtingi vystytojo objektai. Šiame investiciniame krepšelyje paskolos ir užstato santykis siekia vos 50%.
„Finansavimas krepšelio principu užtikrina didesnį saugumą, nes paskola dengiasi iškart iš kelių projektų pardavimų. Vieni projektai jau baigti ir sėkmingai pardavinėjami, kiti – tik pradėti vystyti ar ruošti. Vystytojas yra patyręs, jo paskolos poreikis nėra „agresyvus“, projektai skirtingose, bet apgalvotose Vilniaus lokacijose. Šių aplinkybių visuma „Volbernai“ lėmė solidų A– rizikos reitingą net ir nuosaikesnėje būsto rinkoje“, – pasakoja N. Kozikienė.
Kas neįtikino?
Nepaisant šių pozityvių atvejų, didesnė dalis „Röntgen“ gaunamų vystytojų paraiškų dėl įvairių priežasčių yra atmetamos. Pavyzdžiui, „Röntgen“ komanda nesutiko finansuoti vieno vystytojo paraiškos nepaisant puikios lokacijos, galutinėje stadijoje esančių statybų ir didelių išankstinių pardavimų. Platformai šiuo atveju kliuvo maža vystytojo nuosavų lėšų dalis – bendrovė anksčiau atlikdavo tam tikrus darbus, gaudavo naują turto vertinimą ir gaudavo naują, bet brangią paskolą. Šis procesas kartojosi, lėšų panaudojimas nebuvo atidžiai kontroliuojamas, todėl buvo pasiektas paskolos limitas. Galiausiai vystytojui pritrūko lėšų statybos darbams, o resursų jį užbaigti nebeturi nei vystytojas, nei kreditorius.
„Šiuo atveju dideli išankstiniai pardavimai ir gauti avansai tapo trūkumu – jie mažino ateities pajamas ir vertės rezervą. Be to, daug sutarčių buvo sudarytos prieš kelis metus prie visai kitokių rinkos kainų – vystytojas tas sutartis norėjo nutraukti ar derėtis, tačiau tokia situacija kone garantuoja teismus ir kitas problemas. Be kita ko, patys išsiaiškinome apie statybų dokumentų trūkumus – ne visi vystytojai linkę apie tai kalbėti patys. Tokį projektą būtų galima finansuoti, jei vystytojas sugebėtų padaryti namų darbus ir sumažintų minėtas rizikas, tačiau laikas parodė, kad neapsirikome“, – sako N. Kozikienė.
Kita paskola platformoje nebuvo patvirtinta dėl skaidrumo stokos ir optimistinio turto vertinimo. Nors buvo statomi likvidaus ploto namai geroje lokacijoje už rinką atitinkančią pardavimų kainą, vystytojas statybos darbus pradėjo negavęs visų reikalingų dokumentų, su nedidele nuosavų lėšų dalimi ir nenorėdamas įkeisti kito likvidaus turto.
„Šiuo atveju gąsdino ir nenoras pateikti atliktų darbų aktus, neaiški įmonių grupės struktūra, skolos tiekėjams. Vystytojas norėjo refinansuoti paskolą ne nuo oficialiai atliktų darbų sumos, o nuo rinkos vertės. O darbai neturint statybų leidimo yra apskritai rizikos katastrofa – suprantam, kad kai kurie vystytojai tikisi tiesiog atsipirkti bauda, tačiau tai itin trumparegiškas požiūris“, – sako N. Kozikienė.
Tarp kitų riziką didinančių veiksnių ji mini teritorijos reglamento neatitinkantį statybų leidimą, neproporcingai dideles mokėtinas sumas balanse, neigiamą informaciją registruose ar viešoje erdvėje, areštuotą turtą, per didelę pardavimo kainą ar pernelyg mažą savikainą, patirties trūkumą ar lokacijos neatitinkančią projekto koncepciją.
„Platformoje mažą riziką vertiname labiau nei potencialiai didesnę grąžą, todėl savo vertinimo kriterijų sąrašą nuolat plečiame. Be abejo, nepaisant visų šių ir kitų priemonių, nesklandumai ir vėlavimai vis vien yra įmanomi. Ir visgi džiaugiamės, kad mūsų konservatyvus rizikos vertinimas lemia tai, kad per visą istoriją turėjome vos du vėlavusius projektus”, – sako N. Kozikienė.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti
investuoti į NT?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB Trečia diena, valdanti platformą Röntgen, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.