Grąžinti būsto paskolą anksčiau laiko ar santaupas investuoti – ką sako skaičiuoklė
Jeigu asmens sąskaitoje kas mėnesį kaupiasi vis didesnės lėšos ir jis tuo pačiu turi būsto paskolą, kyla klausimas, ar apsimoka grąžinti dalį būsto paskolos anksčiau laiko, ar geriau šias papildomas lėšas investuoti. Ką šiuo klausimu sako ekspertai ir jų parengta skaičiuoklė?
Tomas Sovijus Kvainickas, „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas, pažymi, jog anksčiau laiko grąžinti būsto paskolą dažniausiai neapsimoka. Tai susiję su tuo, jog ilguoju laikotarpiu grąža iš investicijų yra didesnė, nei už būsto paskolą mokamos palūkanos.
„Būsto paskolos iš esmės yra pigiausias gyventojams prieinamas skolintų pinigų šaltinis. Suteikiantis galimybę pasidinti savo kapitalą dėl skirtumo tarp būsto kainų augimo ir palūkanų dydžio. Šio sverto išlaikymas įprastu atveju paskolos gavėjui yra naudingas“, – pažymi „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas. Anot jo, tai susiję su požiūriu į skolos riziką. Būsto paskola yra išduodama įkeičiant didesnės už ją vertės turtą (skolinama iki 85% turto vertės).
Skolos bei turto vertės santykis (angl.loan to value) mokant įmokas tolygiai mažėja, todėl kreditorius yra apsaugotas nuo nuostolių, jeigu skolininkas taptų nemokus. Kai maža paskolos rizika, mažos yra ir jos palūkanos.
Šiuo metu būsto paskolų palūkanos Lietuvoje yra padidėjusios, nes EURIBOR reikšmė apsistojo ties 4%. Bankams perskaičiavus palūkanas, reikšmingai išaugo paskolos įmokos. Nors pernai daug ekonomistų prognozavo, kad EURIBOR mažės jau šį pavasarį, tačiau metams prasidėjus optimizmas gerokai sumenko ir dažnas paskolos turėtojas susimąsto, ar verta dalį paskolos grąžinti anksčiau laiko.
Ką rodo skaičiuoklė
“Inreal“ ir „Röntgen“ parengta skaičiuoklė rodo, jog tais atvejais, kai prognozuojama investicijų grąža viršija už būsto paskolą mokamas palūkanas, labiau apsimoka investuoti, o ne grąžinti būsto paskolą anksčiau laiko.
Tarkime, asmuo jau turi sukaupęs 10.000 Eur santaupų ir kas mėnesį gali sutaupyti dar po 500 Eur. Tokiu atveju jis per penkerius metus galėtų investuoti 40.000 Eur (jau sukauptą 10.000 Eur sumą ir dar po 500 Eur per mėnesį sukauptą 30.0000 Eur sumą). Jeigu tokių investicijų metinė grąža sieks 8%, toks investuotojas uždirbs 11.636 Eur.
Jeigu būsto paskolos palūkanos siekia 6%, būsto paskolai anksčiau laiko tomis pačiomis sąlygomis grąžinti skyręs 40.000 Eur asmuo šią savo naštą palengvins 8.373 Eur nesumokėtų palūkanų. Kitaip tariant, nusprendęs investuoti, o ne grąžinti dalį paskolos per 5 metus jis papildomai uždirbs 3.263 Eur (11.636-8.373 Eur).
Galime panagrinėti ir kitokias prielaidas. Tikėtinos ilgalaikės būsto paskolos palūkanos galėtų būti 3%, o ilgametė grąža iš investicijų – 8%. Tuomet investuoti, o ne grąžinti būsto paskolą nusprendęs asmuo per penkerius metus uždirbtų 7.697 Eur (11.636-3.939 Eur). Tuo atveju, jeigu nepasisektų ir, tarkime, investicijų grąža mūsų pavyzdyje siektų 5%, o būsto paskolos palūkanos – 6%, per 5 m. būtų patirta 1.536 Eur nuostolių. Minėtoje skaičiuoklėje galima įvertinti ir visus kitus variantus, paskaičiuoti kiekvieno asmens realiai padėčiai artimas sumas.
Svarbu paminėti, kad skaičiuoklė galima nežymi paklaida, nes yra įskaičiuota sąlyga, kad būsto paskola sutaupoma suma sumažėja kas mėnesį. Realiu atveju sutaupyta suma būtų įnešama rečiau - kas tris, šešis ar dvylika mėnesių – priklausomai nuo to, kada perskaičiuojamas EURIBOR, nes tomis dienomis bankai įnešti sutaupytą pinigų sumą paprastai leidžia nemokamai.
Didesnis likvidumas
T. S. Kvainickas pažymi, jog svarbu atkreipti dėmesį ir į turto likvidumą: jeigu pinigų prireikia staiga, investicijas paprastai galima parduoti greičiau nei nekilnojamąjį turtą.
„Savarankiškai investuojama suma suteikia daugiau laisvės. Pavyzdžiui, jeigu visas santaupas ir investicijas panaudosite grąžinti būsto paskolai, o vėliau nuspręsite įsigyti, pavyzdžiui, sodybą, nėra garantijų, kad bankas tokią paskolą suteiks geresnėmis nei grąžintos paskolos sąlygomis. Nes sodyba vertinama kaip prastesnis užstatas nei būstas mieste. Pasiskolinti ilgesniam laikotarpiui gali neleisti ir besiskolinančiojo amžius. Kitu atveju, jeigu laisvas lėšas investuosite, dalį sodybos kainos padengtumėte iš investicijų ir paskolos sodybai nereikėtų arba reikėtų mažesnės“, - sako T. S. Kvainickas.
Anot jo, nereikia pamiršti ir to, kad bėgant metams būsto paskolos nuvertėja. Per 10 ar dar daugiau metų dėl infliacijos ir atlyginimų spiralės kainų ir pajamų lygis pasaulyje ir Lietuvoje paauga, o pačios būsto paskolos vertė (skaičiuojant be palūkanų) yra fiksuota, todėl reali jos našta su laiku tirpsta pati, o investuojant sudėtinės palūkanos santaupas užaugina dar sparčiau.
„Svarbu prisiminti, kad nors akcijų ir obligacijų likvidumas yra didesnis nei NT, didesnė grąža yra susijusi ir su didesne rizika. Kasdieniai vertės svyravimai gali lemti mažesnę turto vertę tam tikru laikotarpiu, todėl visuomet verta turėti dalį lėšų grynaisiais ar banko sąskaitoje“, – atkreipia dėmesį T. S. Kvainickas.
Investuotojai patys tampa banku
„Būsto paskola šiandien daugumai kainuoja apie 2% maržą plius EURIBOR. Mūsų sutelktinio finansavimo platforma orientuojasi į 6–8% plius EURIBOR investicijų grąžą. Vadinasi, laisvi investuoti pinigai uždirba daugiau, nei skirti būsto paskolos grąžinimui“, – lygina Greta Zarembienė, sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ partnerė ir ryšių su investuotojais vadovė. Anot jos, mitas, jog investuoja tik tie, kas neturi finansinių įsipareigojimų, yra klaidingas.
„Net turėdami visą butui reikalingą sumą savo sąskaitoje, daugybė tokių žmonių vis vien ima būsto paskolas, nes savo kapitalą gali įdarbinti su gerokai didesne grąža. Nepaisant išaugusio EURIBOR, būsto paskola išlieka vienu pigiausių kapitalo šaltiniu, todėl patyrę investuotojai tikrai neskuba jo atsisakyti“, – pažymi G. Zarembienė.
Nors „Röntgen“ nerenka statistikos apie savo investuotojų finansinius įsipareigojimus, skolinimosi platforma mato nuolat augantį tiek smulkesnių, tiek stambių investuotojų aktyvumą. Tai liudija, kad jie nori užfiksuoti padidėjusią grąžą ir pasitiki „Röntgen“ platformoje taikomomis užtikrinimo priemonėmis – įkeistu nekilnojamuoju turtu su reikšmingu vertės rezervu.
„Tam tikra prasme mūsų investuotojai patys tampa banku – jų naudai įkeičiamas vertingas ir likvidus turtas ir uždirbamos pastebimai padidėjusios palūkanos. Tarp šia galimybe besinaudojančių investuotojų yra daugybė tų, kurie patys turi būsto paskolas, o jų matematika paprasta: net jei EURIBOR su banko marža išaugo iki 6%, tai investuojant į NT užtikrintas paskolas šiuo metu galima uždirbti 8–12% metinę grąžą“, – teigia G. Zarembienė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad turint nedidelį laisvą kapitalą – kelis šimtus ar kelis tūkstančius eurų – ir juo sumažinus būsto paskolą, didelio efekto mėnesio įmokoms tai nepadarys. Tačiau tokias lėšas pradėjus investuoti, ilgainiui susidarys rimtesnė santaupų dalis, kurią, reikalui esant, bus galima panaudoti įvairiems tikslams.
„Kiekvienas, be abejo, turi spręsti vadovaudamasis savo vertybėmis, prioritetais, skaičiavimais ir tolerancija rizikai, su kuria susijęs bet koks investavimas. Puikiai suprantu tuos, kuriems mažesni įsipareigojimai suteikia daugiau komforto. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nuoseklus ir nuolatinis investavimas į laiko patikrintas priemones gerokai lenkia taupymą ar infliaciją. Todėl net ir keli šimtai eurų gali būti puikiu pirmuoju žingsniu į investavimą“, – pažymi „Röntgen“ atstovė.
Grąžinti būsto paskolą anksčiau laiko ar santaupas investuoti – ką sako skaičiuoklė
Jeigu asmens sąskaitoje kas mėnesį kaupiasi vis didesnės lėšos ir jis tuo pačiu turi būsto paskolą, kyla klausimas, ar apsimoka grąžinti dalį būsto paskolos anksčiau laiko, ar geriau šias papildomas lėšas investuoti. Ką šiuo klausimu sako ekspertai ir jų parengta skaičiuoklė?
Tomas Sovijus Kvainickas, „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas, pažymi, jog anksčiau laiko grąžinti būsto paskolą dažniausiai neapsimoka. Tai susiję su tuo, jog ilguoju laikotarpiu grąža iš investicijų yra didesnė, nei už būsto paskolą mokamos palūkanos.
„Būsto paskolos iš esmės yra pigiausias gyventojams prieinamas skolintų pinigų šaltinis. Suteikiantis galimybę pasidinti savo kapitalą dėl skirtumo tarp būsto kainų augimo ir palūkanų dydžio. Šio sverto išlaikymas įprastu atveju paskolos gavėjui yra naudingas“, – pažymi „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas. Anot jo, tai susiję su požiūriu į skolos riziką. Būsto paskola yra išduodama įkeičiant didesnės už ją vertės turtą (skolinama iki 85% turto vertės).
Skolos bei turto vertės santykis (angl.loan to value) mokant įmokas tolygiai mažėja, todėl kreditorius yra apsaugotas nuo nuostolių, jeigu skolininkas taptų nemokus. Kai maža paskolos rizika, mažos yra ir jos palūkanos.
Šiuo metu būsto paskolų palūkanos Lietuvoje yra padidėjusios, nes EURIBOR reikšmė apsistojo ties 4%. Bankams perskaičiavus palūkanas, reikšmingai išaugo paskolos įmokos. Nors pernai daug ekonomistų prognozavo, kad EURIBOR mažės jau šį pavasarį, tačiau metams prasidėjus optimizmas gerokai sumenko ir dažnas paskolos turėtojas susimąsto, ar verta dalį paskolos grąžinti anksčiau laiko.
Ką rodo skaičiuoklė
“Inreal“ ir „Röntgen“ parengta skaičiuoklė rodo, jog tais atvejais, kai prognozuojama investicijų grąža viršija už būsto paskolą mokamas palūkanas, labiau apsimoka investuoti, o ne grąžinti būsto paskolą anksčiau laiko.
Tarkime, asmuo jau turi sukaupęs 10.000 Eur santaupų ir kas mėnesį gali sutaupyti dar po 500 Eur. Tokiu atveju jis per penkerius metus galėtų investuoti 40.000 Eur (jau sukauptą 10.000 Eur sumą ir dar po 500 Eur per mėnesį sukauptą 30.0000 Eur sumą). Jeigu tokių investicijų metinė grąža sieks 8%, toks investuotojas uždirbs 11.636 Eur.
Jeigu būsto paskolos palūkanos siekia 6%, būsto paskolai anksčiau laiko tomis pačiomis sąlygomis grąžinti skyręs 40.000 Eur asmuo šią savo naštą palengvins 8.373 Eur nesumokėtų palūkanų. Kitaip tariant, nusprendęs investuoti, o ne grąžinti dalį paskolos per 5 metus jis papildomai uždirbs 3.263 Eur (11.636-8.373 Eur).
Galime panagrinėti ir kitokias prielaidas. Tikėtinos ilgalaikės būsto paskolos palūkanos galėtų būti 3%, o ilgametė grąža iš investicijų – 8%. Tuomet investuoti, o ne grąžinti būsto paskolą nusprendęs asmuo per penkerius metus uždirbtų 7.697 Eur (11.636-3.939 Eur). Tuo atveju, jeigu nepasisektų ir, tarkime, investicijų grąža mūsų pavyzdyje siektų 5%, o būsto paskolos palūkanos – 6%, per 5 m. būtų patirta 1.536 Eur nuostolių. Minėtoje skaičiuoklėje galima įvertinti ir visus kitus variantus, paskaičiuoti kiekvieno asmens realiai padėčiai artimas sumas.
Svarbu paminėti, kad skaičiuoklė galima nežymi paklaida, nes yra įskaičiuota sąlyga, kad būsto paskola sutaupoma suma sumažėja kas mėnesį. Realiu atveju sutaupyta suma būtų įnešama rečiau - kas tris, šešis ar dvylika mėnesių – priklausomai nuo to, kada perskaičiuojamas EURIBOR, nes tomis dienomis bankai įnešti sutaupytą pinigų sumą paprastai leidžia nemokamai.
Didesnis likvidumas
T. S. Kvainickas pažymi, jog svarbu atkreipti dėmesį ir į turto likvidumą: jeigu pinigų prireikia staiga, investicijas paprastai galima parduoti greičiau nei nekilnojamąjį turtą.
„Savarankiškai investuojama suma suteikia daugiau laisvės. Pavyzdžiui, jeigu visas santaupas ir investicijas panaudosite grąžinti būsto paskolai, o vėliau nuspręsite įsigyti, pavyzdžiui, sodybą, nėra garantijų, kad bankas tokią paskolą suteiks geresnėmis nei grąžintos paskolos sąlygomis. Nes sodyba vertinama kaip prastesnis užstatas nei būstas mieste. Pasiskolinti ilgesniam laikotarpiui gali neleisti ir besiskolinančiojo amžius. Kitu atveju, jeigu laisvas lėšas investuosite, dalį sodybos kainos padengtumėte iš investicijų ir paskolos sodybai nereikėtų arba reikėtų mažesnės“, - sako T. S. Kvainickas.
Anot jo, nereikia pamiršti ir to, kad bėgant metams būsto paskolos nuvertėja. Per 10 ar dar daugiau metų dėl infliacijos ir atlyginimų spiralės kainų ir pajamų lygis pasaulyje ir Lietuvoje paauga, o pačios būsto paskolos vertė (skaičiuojant be palūkanų) yra fiksuota, todėl reali jos našta su laiku tirpsta pati, o investuojant sudėtinės palūkanos santaupas užaugina dar sparčiau.
„Svarbu prisiminti, kad nors akcijų ir obligacijų likvidumas yra didesnis nei NT, didesnė grąža yra susijusi ir su didesne rizika. Kasdieniai vertės svyravimai gali lemti mažesnę turto vertę tam tikru laikotarpiu, todėl visuomet verta turėti dalį lėšų grynaisiais ar banko sąskaitoje“, – atkreipia dėmesį T. S. Kvainickas.
Investuotojai patys tampa banku
„Būsto paskola šiandien daugumai kainuoja apie 2% maržą plius EURIBOR. Mūsų sutelktinio finansavimo platforma orientuojasi į 6–8% plius EURIBOR investicijų grąžą. Vadinasi, laisvi investuoti pinigai uždirba daugiau, nei skirti būsto paskolos grąžinimui“, – lygina Greta Zarembienė, sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ partnerė ir ryšių su investuotojais vadovė. Anot jos, mitas, jog investuoja tik tie, kas neturi finansinių įsipareigojimų, yra klaidingas.
„Net turėdami visą butui reikalingą sumą savo sąskaitoje, daugybė tokių žmonių vis vien ima būsto paskolas, nes savo kapitalą gali įdarbinti su gerokai didesne grąža. Nepaisant išaugusio EURIBOR, būsto paskola išlieka vienu pigiausių kapitalo šaltiniu, todėl patyrę investuotojai tikrai neskuba jo atsisakyti“, – pažymi G. Zarembienė.
Nors „Röntgen“ nerenka statistikos apie savo investuotojų finansinius įsipareigojimus, skolinimosi platforma mato nuolat augantį tiek smulkesnių, tiek stambių investuotojų aktyvumą. Tai liudija, kad jie nori užfiksuoti padidėjusią grąžą ir pasitiki „Röntgen“ platformoje taikomomis užtikrinimo priemonėmis – įkeistu nekilnojamuoju turtu su reikšmingu vertės rezervu.
„Tam tikra prasme mūsų investuotojai patys tampa banku – jų naudai įkeičiamas vertingas ir likvidus turtas ir uždirbamos pastebimai padidėjusios palūkanos. Tarp šia galimybe besinaudojančių investuotojų yra daugybė tų, kurie patys turi būsto paskolas, o jų matematika paprasta: net jei EURIBOR su banko marža išaugo iki 6%, tai investuojant į NT užtikrintas paskolas šiuo metu galima uždirbti 8–12% metinę grąžą“, – teigia G. Zarembienė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad turint nedidelį laisvą kapitalą – kelis šimtus ar kelis tūkstančius eurų – ir juo sumažinus būsto paskolą, didelio efekto mėnesio įmokoms tai nepadarys. Tačiau tokias lėšas pradėjus investuoti, ilgainiui susidarys rimtesnė santaupų dalis, kurią, reikalui esant, bus galima panaudoti įvairiems tikslams.
„Kiekvienas, be abejo, turi spręsti vadovaudamasis savo vertybėmis, prioritetais, skaičiavimais ir tolerancija rizikai, su kuria susijęs bet koks investavimas. Puikiai suprantu tuos, kuriems mažesni įsipareigojimai suteikia daugiau komforto. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nuoseklus ir nuolatinis investavimas į laiko patikrintas priemones gerokai lenkia taupymą ar infliaciją. Todėl net ir keli šimtai eurų gali būti puikiu pirmuoju žingsniu į investavimą“, – pažymi „Röntgen“ atstovė.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti
investuoti į NT?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB Trečia diena, valdanti platformą Röntgen, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.