Martynas Stankevičius. Kaip smulkiesiems investuoti išvien su profesionalais?
Kasmet dešimtimis procentų augant sutelktinio finansavimo rinkai, daugėja ir platformų. Tačiau jų veiklos pradžia nėra lengva dėl ilgo kelio pelnant NT vystytojų bei investuotojų pasitikėjimą. „Röntgen“ platforma pasirinko sudėtingesnį, bet tvaresnį kelią – būti objektyviu ir sąžiningu tarpininku tarp investuotojų ir stambesnių vystytojų. Tokia filosofija ilgainiui sukuria erdvę, kurioje saugu skolinti ir skolintis, o mėgėjai gali investuoti išvien su profesionalais.
„Röntgen“ Lietuvos rinkoje išsiskiria konservatyviausiomis vidutinėmis palūkanomis (8,6%), tačiau tai platformai niekaip netrukdo augti ar pritraukti stambius bei smulkius investuotojus. Ne veltui „Röntgen“ išsiskiria stambiausia vidutine viename finansavimo etape telkiama suma (592 tūkst. EUR), vienomis didžiausių vidutinių investicijų (5 tūkst. EUR) bei nuline vėluojančių projektų dalimi.
Praėjus beveik 5 metams nuo pirmojo finansuoto NT projekto platformoje ir jau sutelkus 45 mln. EUR, „Röntgen“ vadovas Martynas Stankevičius sako, kad mažiausios palūkanos rinkoje yra ne trūkumas, o privalumas, atspindintis visą platformos raidą ir požiūrį.
„Verslui skolinančių sutelktinio finansavimo platformų pasaulyje buvo dar gerokai prieš startuojant „Röntgen“. Stebint jų veiklą, į akis krisdavo didelis mažų investicinių projektų kiekis, aukštos palūkanos ir itin kuklus investuotojui suteikiamos informacijos apie skolininką ar kredito tikslą kiekis. Atrodė, kad dauguma platformų į skolinimą verslui žiūri kaip į vartojimo kreditus – viskas tėra statistinis modelis, kuriame nesvarbios detalės, komanda, užstato kokybė ir kt. Pats anksčiau dirbau didesniame versle ir stebėjausi, kaip galima šitaip standartizuoti verslo vertinimą. Tad „Röntgen“ gimė tarsi prieš srovę plaukiantis projektas – investicijas vertiname itin detaliai, investuotojams atskleidžiame maksimalų kiekį informacijos su institucinių investuotojų lygį atitinkančiais, bet aiškiai ir mažiau patyrusiems investuotojams suprantamais projektų pristatymais. Taip pat, orientuojamės į stambesnius bei tvaresnius projektus ir patyrusius vystytojus, ieškome svarbių detalių ir siekiame kurti vertę tiek besiskolinančiam verslui, tiek investuojantiems asmenims“, – pasakoja M. Stankevičius.
Pasak jo, šis kelias platformos veiklos pradžioje lėmė aiškias rizikas: nuodugnesnis projektų vertinimas reikalauja daugiau laiko, o tai apsunkina verslo plėtrą. Taip pat, didesnis skaidrumas lemia ir daugiau kylančių klausimų. Galiausiai, tiksliniai platformos klientai – stambesni vystytojai – turi daugiau alternatyvų gauti finansavimui, kas natūraliai mažina palūkanas, o mažesnėmis palūkanomis sutelkti jiems reikalingas didesnes sumas teoriškai yra sunkiau.
„Sutelktinio finansavimo sektoriaus veiklos pradžioje daugumoje platformų renkamos sumos buvo mažos, tad didesni verslai į jas net nežiūrėjo kaip į priemonę skolintis. Ir tarp pirmųjų mūsų užklausų dominavo pavieniai vienbučiai ar dvibučiai namai. Turėjome patys itin proaktyviai belstis į vystytojų duris bei juos įtikinėti, kad galime sutelkti ir 300 tūkst., ir 500 tūkst., milijoną ar keletą mln. eurų. Dabar, kai jau esame suteikę ne vieną kelis milijonus eurų siekiantį kreditą – ir užklausos yra kur kas solidesnės. Tiesa, ir su smulkesniais vystytojais stengiamės dirbti, nes suprantame, kad turime būti partneris, kuris leistų jiems užaugti. Lygiai taip pat, kaip ir mūsų veiklos pradžioje didesni vystytojai patikėję mumis leido mums užaugti“, – dėsto M. Stankevičius.
Jo teigimu, veiklos pradžioje vystytojai neturėjo žinių apie sutelktinį finansavimą, neįsivaizdavo kaip jis veikia, kokios sąlygos, ar tai patikima, todėl rizikuoti niekas nenorėjo. Bet kiekvienas sėkmingas susitarimas augino platformos raumenis ir pamažu leido grįžti pas tuos, kas iš pradžių net nenorėjo kalbėtis.
„Pirmieji didesni vystytojai, su kuriais dirbome, patys turėjo nemažai patirties su privačia skola, t.y. kažkuriuo savo augimo etapu patys tą darė tik savo reikmėms. Tad jie žinojo, kad įdėjus energijos ir turint teisingą produktą – viskas įmanoma. Kita grupė vystytojų buvo tie, kam radome netipinius sprendimus jų turimiems iššūkiams, šitaip įgydami jų pasitikėjimą. Na, o jau šį tą nuveikus, pas mus po truputį pradėjo sugrįžti ir tie, kurie anksčiau atsisakė. Turime ne vieną atvejį kada nuo pirmo pokalbio iki paskolos sutarties pasirašymo užtrukome 3-4 metus. Tad ši veikla tikrai reikalauja kantrybės. Be to, visuomet galvojome, ką verslui galime pasiūlyti greta pinigų kainos – įsigilinimą, lankstumą, gerą tempą ir pan.“, – prisimena „Röntgen“ vadovas.
Šiuo metu „Röntgen“ vidutiniškai vieno rinkimo etapo metu sutelkia beveik 600 tūkst. EUR – kelis kartus daugiau nei rinkos vidurkis. O didžiausia platformos sutelkta investicija per keletą etapų siekė net 5,2 mln. EUR.
Įtikino ir profesionalius investuotojus
Rinkoje „Röntgen“ išsiskiria ir didele profesionalių ar net institucinių investuotojų dalimi. Tai – tiek privatūs, itin didelį kapitalą valdantys asmenys, tiek įvairūs fondai, platformoje diversifikuojantys portfelį ar besinaudojantys geromis, trumpomis investicinėmis galimybėmis. Platforma naudojasi ir verslas, t.y. įvairios įmonės, ieškančios būdų įdarbinti laisvą kapitalą.
Pasak „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovės Gretos Zarembienės, sudėtinga objektyviai įvertinti kiekvieno iš 13 tūkst. platformos investuotojų „profesionalumą“ – dauguma naudotojų investuoja savarankiškai, naudodamiesi išsamia projekto galimybių ir rizikos informacija. Tačiau profesionalų dalyvavimą platformoje gerai atskleidžia vidutinis investuotojo portfelis (27,5 tūkst. EUR) ir vidutinės į projektą investuojamos sumos.
„Beje, didžiausia vieno naudotojo atlikta investicija „Röntgen“ sudarė net 1,5 mln. EUR. Visa tai siunčia aiškų signalą smulkiesiems, kad investuojama išvien su profesionalais“, – sako G. Zarembienė. Profesionalų dalyvavimą „Röntgen“ platformoje ji paaiškina paprasta logika: juos tenkina rizikos ir grąžos santykis, siūlomų projektų komercinis potencialas ir apsaugos instrumentai.
„Yra įvairių tipų investuotojų: vieni siekia didelės grąžos ir toleruoja didelę riziką. Kiti ieško saugumo už adekvačią grąžą, kuri ilguoju laikotarpiu leidžia ne tik apsaugoti kapitalą nuo nuvertėjimo, bet ir neblogai uždirbti. „Röntgen“ filosofijoje pirmu smuiku groja saugumas, todėl į platformą pritraukti žemos rizikos patyrusių savininkų projektus aukštomis palūkanomis yra, švelniai tariant, sudėtinga. Kita vertus, turėdami tokių projektų adekvačiomis palūkanomis, galime kurti vertę tiek verslams, tiek saugesnio ir tvaresnio uždarbio ieškantiems investuotojams, nepriklausomai nuo jų dydžio“, – sako G. Zarembienė.
Atviri naujovėms
Nors investavimo ir projektų atrankos aspektu „Röntgen“ išsiskiria konservatyvumu, platforma nuolat ieško ir diegia inovacijas diversifikacijos, technologijų ir kitose srityse. Kalbant apie diversifikacijos galimybes, „Röntgen“ buvo pirmoji platforma Lietuvoje, išplatinusi verslo obligacijas, taip pat finansavusi tvarų, bet su NT tiesiogiai nesusijusį užstatą turinčias aviacijos ar atsinaujinančios energetikos bendroves. Technologijų aspektu „Röntgen“ taip pat ieško naujų galimybių ir partnerysčių siekiant efektyvinti veiklą, toliau gerinti investuotojų patirtį ir įtraukti šalies fintech sektorių.
Pasak M. Stankevičiaus, toks lankstumas iš tikrųjų puikiai dera su saugumo filosofija – diversifikacija visais laikais mažina rizika, o naujos techninės galimybės gerina naudotojo patirtį ir didina pasitikėjimą. „Net ir pastaruoju metu lanksčiai reaguojame į pasikeitusią padėtį. Pvz., suprantame pakitusius investuotojų lūkesčius, todėl siūlome didesnę grąžą, tačiau kartu siekiame neužtraukti per didelių įsipareigojimų vystytojui, nes būtent nuo jo priklauso, ar paskola bus grąžinta laiku. Kartu matome, kad investuotojai aktyviai ieško įvairesnių diversifikacijos galimybių, ne tik per skirtingus NT projektus, bet ir skirtingas investicines klases. Todėl ieškome projektų iš kitų sričių, tačiau visuomet rūpinamės apsaugos mechanizmais“, – sako M. Stankevičius.
Pasak jo, didžiausias „Röntgen“ įvertinimas ir kartu siekiamybė yra sugrįžtantys vystytojai bei investuotojai, sėkmingai suvaldytos krizinės situacijos ir, kaip viso to pasekmė, augantis platforma besinaudojančių vystytojų ir investuotojų ratas. „Siekiame suderinti abiejų pusių interesus, kad susitarimas visiems būtų sąžiningas. Tai iššūkis, bet darbo principų prasme tai pagrindinis mūsų tikslas. O apimčių prasme nesiekiame būti didžiausiais, bet norime įrodyti visiems vystytojams, kad sutelktinis finansavimas yra patraukliausia finansavimo alternatyva. Būtent tai leistų investuotojams pasiūlyti dar daugiau kokybiškų, profesionalų valdomų, NT įkeitimu užtikrintų projektų. Ir, atitinkamai, tiek mėgėjams, tiek profesionalams, suteiktų dar daugiau projektų su patraukliu grąžos, terminų, likvidumo, apsaugos ir rizikos deriniu“, – teigia M. Stankevičius.
Kasmet dešimtimis procentų augant sutelktinio finansavimo rinkai, daugėja ir platformų. Tačiau jų veiklos pradžia nėra lengva dėl ilgo kelio pelnant NT vystytojų bei investuotojų pasitikėjimą. „Röntgen“ platforma pasirinko sudėtingesnį, bet tvaresnį kelią – būti objektyviu ir sąžiningu tarpininku tarp investuotojų ir stambesnių vystytojų. Tokia filosofija ilgainiui sukuria erdvę, kurioje saugu skolinti ir skolintis, o mėgėjai gali investuoti išvien su profesionalais.
„Röntgen“ Lietuvos rinkoje išsiskiria konservatyviausiomis vidutinėmis palūkanomis (8,6%), tačiau tai platformai niekaip netrukdo augti ar pritraukti stambius bei smulkius investuotojus. Ne veltui „Röntgen“ išsiskiria stambiausia vidutine viename finansavimo etape telkiama suma (592 tūkst. EUR), vienomis didžiausių vidutinių investicijų (5 tūkst. EUR) bei nuline vėluojančių projektų dalimi.
Praėjus beveik 5 metams nuo pirmojo finansuoto NT projekto platformoje ir jau sutelkus 45 mln. EUR, „Röntgen“ vadovas Martynas Stankevičius sako, kad mažiausios palūkanos rinkoje yra ne trūkumas, o privalumas, atspindintis visą platformos raidą ir požiūrį.
„Verslui skolinančių sutelktinio finansavimo platformų pasaulyje buvo dar gerokai prieš startuojant „Röntgen“. Stebint jų veiklą, į akis krisdavo didelis mažų investicinių projektų kiekis, aukštos palūkanos ir itin kuklus investuotojui suteikiamos informacijos apie skolininką ar kredito tikslą kiekis. Atrodė, kad dauguma platformų į skolinimą verslui žiūri kaip į vartojimo kreditus – viskas tėra statistinis modelis, kuriame nesvarbios detalės, komanda, užstato kokybė ir kt. Pats anksčiau dirbau didesniame versle ir stebėjausi, kaip galima šitaip standartizuoti verslo vertinimą. Tad „Röntgen“ gimė tarsi prieš srovę plaukiantis projektas – investicijas vertiname itin detaliai, investuotojams atskleidžiame maksimalų kiekį informacijos su institucinių investuotojų lygį atitinkančiais, bet aiškiai ir mažiau patyrusiems investuotojams suprantamais projektų pristatymais. Taip pat, orientuojamės į stambesnius bei tvaresnius projektus ir patyrusius vystytojus, ieškome svarbių detalių ir siekiame kurti vertę tiek besiskolinančiam verslui, tiek investuojantiems asmenims“, – pasakoja M. Stankevičius.
Pasak jo, šis kelias platformos veiklos pradžioje lėmė aiškias rizikas: nuodugnesnis projektų vertinimas reikalauja daugiau laiko, o tai apsunkina verslo plėtrą. Taip pat, didesnis skaidrumas lemia ir daugiau kylančių klausimų. Galiausiai, tiksliniai platformos klientai – stambesni vystytojai – turi daugiau alternatyvų gauti finansavimui, kas natūraliai mažina palūkanas, o mažesnėmis palūkanomis sutelkti jiems reikalingas didesnes sumas teoriškai yra sunkiau.
„Sutelktinio finansavimo sektoriaus veiklos pradžioje daugumoje platformų renkamos sumos buvo mažos, tad didesni verslai į jas net nežiūrėjo kaip į priemonę skolintis. Ir tarp pirmųjų mūsų užklausų dominavo pavieniai vienbučiai ar dvibučiai namai. Turėjome patys itin proaktyviai belstis į vystytojų duris bei juos įtikinėti, kad galime sutelkti ir 300 tūkst., ir 500 tūkst., milijoną ar keletą mln. eurų. Dabar, kai jau esame suteikę ne vieną kelis milijonus eurų siekiantį kreditą – ir užklausos yra kur kas solidesnės. Tiesa, ir su smulkesniais vystytojais stengiamės dirbti, nes suprantame, kad turime būti partneris, kuris leistų jiems užaugti. Lygiai taip pat, kaip ir mūsų veiklos pradžioje didesni vystytojai patikėję mumis leido mums užaugti“, – dėsto M. Stankevičius.
Jo teigimu, veiklos pradžioje vystytojai neturėjo žinių apie sutelktinį finansavimą, neįsivaizdavo kaip jis veikia, kokios sąlygos, ar tai patikima, todėl rizikuoti niekas nenorėjo. Bet kiekvienas sėkmingas susitarimas augino platformos raumenis ir pamažu leido grįžti pas tuos, kas iš pradžių net nenorėjo kalbėtis.
„Pirmieji didesni vystytojai, su kuriais dirbome, patys turėjo nemažai patirties su privačia skola, t.y. kažkuriuo savo augimo etapu patys tą darė tik savo reikmėms. Tad jie žinojo, kad įdėjus energijos ir turint teisingą produktą – viskas įmanoma. Kita grupė vystytojų buvo tie, kam radome netipinius sprendimus jų turimiems iššūkiams, šitaip įgydami jų pasitikėjimą. Na, o jau šį tą nuveikus, pas mus po truputį pradėjo sugrįžti ir tie, kurie anksčiau atsisakė. Turime ne vieną atvejį kada nuo pirmo pokalbio iki paskolos sutarties pasirašymo užtrukome 3-4 metus. Tad ši veikla tikrai reikalauja kantrybės. Be to, visuomet galvojome, ką verslui galime pasiūlyti greta pinigų kainos – įsigilinimą, lankstumą, gerą tempą ir pan.“, – prisimena „Röntgen“ vadovas.
Šiuo metu „Röntgen“ vidutiniškai vieno rinkimo etapo metu sutelkia beveik 600 tūkst. EUR – kelis kartus daugiau nei rinkos vidurkis. O didžiausia platformos sutelkta investicija per keletą etapų siekė net 5,2 mln. EUR.
Įtikino ir profesionalius investuotojus
Rinkoje „Röntgen“ išsiskiria ir didele profesionalių ar net institucinių investuotojų dalimi. Tai – tiek privatūs, itin didelį kapitalą valdantys asmenys, tiek įvairūs fondai, platformoje diversifikuojantys portfelį ar besinaudojantys geromis, trumpomis investicinėmis galimybėmis. Platforma naudojasi ir verslas, t.y. įvairios įmonės, ieškančios būdų įdarbinti laisvą kapitalą.
Pasak „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovės Gretos Zarembienės, sudėtinga objektyviai įvertinti kiekvieno iš 13 tūkst. platformos investuotojų „profesionalumą“ – dauguma naudotojų investuoja savarankiškai, naudodamiesi išsamia projekto galimybių ir rizikos informacija. Tačiau profesionalų dalyvavimą platformoje gerai atskleidžia vidutinis investuotojo portfelis (27,5 tūkst. EUR) ir vidutinės į projektą investuojamos sumos.
„Beje, didžiausia vieno naudotojo atlikta investicija „Röntgen“ sudarė net 1,5 mln. EUR. Visa tai siunčia aiškų signalą smulkiesiems, kad investuojama išvien su profesionalais“, – sako G. Zarembienė. Profesionalų dalyvavimą „Röntgen“ platformoje ji paaiškina paprasta logika: juos tenkina rizikos ir grąžos santykis, siūlomų projektų komercinis potencialas ir apsaugos instrumentai.
„Yra įvairių tipų investuotojų: vieni siekia didelės grąžos ir toleruoja didelę riziką. Kiti ieško saugumo už adekvačią grąžą, kuri ilguoju laikotarpiu leidžia ne tik apsaugoti kapitalą nuo nuvertėjimo, bet ir neblogai uždirbti. „Röntgen“ filosofijoje pirmu smuiku groja saugumas, todėl į platformą pritraukti žemos rizikos patyrusių savininkų projektus aukštomis palūkanomis yra, švelniai tariant, sudėtinga. Kita vertus, turėdami tokių projektų adekvačiomis palūkanomis, galime kurti vertę tiek verslams, tiek saugesnio ir tvaresnio uždarbio ieškantiems investuotojams, nepriklausomai nuo jų dydžio“, – sako G. Zarembienė.
Atviri naujovėms
Nors investavimo ir projektų atrankos aspektu „Röntgen“ išsiskiria konservatyvumu, platforma nuolat ieško ir diegia inovacijas diversifikacijos, technologijų ir kitose srityse. Kalbant apie diversifikacijos galimybes, „Röntgen“ buvo pirmoji platforma Lietuvoje, išplatinusi verslo obligacijas, taip pat finansavusi tvarų, bet su NT tiesiogiai nesusijusį užstatą turinčias aviacijos ar atsinaujinančios energetikos bendroves. Technologijų aspektu „Röntgen“ taip pat ieško naujų galimybių ir partnerysčių siekiant efektyvinti veiklą, toliau gerinti investuotojų patirtį ir įtraukti šalies fintech sektorių.
Pasak M. Stankevičiaus, toks lankstumas iš tikrųjų puikiai dera su saugumo filosofija – diversifikacija visais laikais mažina rizika, o naujos techninės galimybės gerina naudotojo patirtį ir didina pasitikėjimą. „Net ir pastaruoju metu lanksčiai reaguojame į pasikeitusią padėtį. Pvz., suprantame pakitusius investuotojų lūkesčius, todėl siūlome didesnę grąžą, tačiau kartu siekiame neužtraukti per didelių įsipareigojimų vystytojui, nes būtent nuo jo priklauso, ar paskola bus grąžinta laiku. Kartu matome, kad investuotojai aktyviai ieško įvairesnių diversifikacijos galimybių, ne tik per skirtingus NT projektus, bet ir skirtingas investicines klases. Todėl ieškome projektų iš kitų sričių, tačiau visuomet rūpinamės apsaugos mechanizmais“, – sako M. Stankevičius.
Pasak jo, didžiausias „Röntgen“ įvertinimas ir kartu siekiamybė yra sugrįžtantys vystytojai bei investuotojai, sėkmingai suvaldytos krizinės situacijos ir, kaip viso to pasekmė, augantis platforma besinaudojančių vystytojų ir investuotojų ratas. „Siekiame suderinti abiejų pusių interesus, kad susitarimas visiems būtų sąžiningas. Tai iššūkis, bet darbo principų prasme tai pagrindinis mūsų tikslas. O apimčių prasme nesiekiame būti didžiausiais, bet norime įrodyti visiems vystytojams, kad sutelktinis finansavimas yra patraukliausia finansavimo alternatyva. Būtent tai leistų investuotojams pasiūlyti dar daugiau kokybiškų, profesionalų valdomų, NT įkeitimu užtikrintų projektų. Ir, atitinkamai, tiek mėgėjams, tiek profesionalams, suteiktų dar daugiau projektų su patraukliu grąžos, terminų, likvidumo, apsaugos ir rizikos deriniu“, – teigia M. Stankevičius.
Martynas Stankevičius. Kaip smulkiesiems investuoti išvien su profesionalais?
Kasmet dešimtimis procentų augant sutelktinio finansavimo rinkai, daugėja ir platformų. Tačiau jų veiklos pradžia nėra lengva dėl ilgo kelio pelnant NT vystytojų bei investuotojų pasitikėjimą. „Röntgen“ platforma pasirinko sudėtingesnį, bet tvaresnį kelią – būti objektyviu ir sąžiningu tarpininku tarp investuotojų ir stambesnių vystytojų. Tokia filosofija ilgainiui sukuria erdvę, kurioje saugu skolinti ir skolintis, o mėgėjai gali investuoti išvien su profesionalais.
„Röntgen“ Lietuvos rinkoje išsiskiria konservatyviausiomis vidutinėmis palūkanomis (8,6%), tačiau tai platformai niekaip netrukdo augti ar pritraukti stambius bei smulkius investuotojus. Ne veltui „Röntgen“ išsiskiria stambiausia vidutine viename finansavimo etape telkiama suma (592 tūkst. EUR), vienomis didžiausių vidutinių investicijų (5 tūkst. EUR) bei nuline vėluojančių projektų dalimi.
Praėjus beveik 5 metams nuo pirmojo finansuoto NT projekto platformoje ir jau sutelkus 45 mln. EUR, „Röntgen“ vadovas Martynas Stankevičius sako, kad mažiausios palūkanos rinkoje yra ne trūkumas, o privalumas, atspindintis visą platformos raidą ir požiūrį.
„Verslui skolinančių sutelktinio finansavimo platformų pasaulyje buvo dar gerokai prieš startuojant „Röntgen“. Stebint jų veiklą, į akis krisdavo didelis mažų investicinių projektų kiekis, aukštos palūkanos ir itin kuklus investuotojui suteikiamos informacijos apie skolininką ar kredito tikslą kiekis. Atrodė, kad dauguma platformų į skolinimą verslui žiūri kaip į vartojimo kreditus – viskas tėra statistinis modelis, kuriame nesvarbios detalės, komanda, užstato kokybė ir kt. Pats anksčiau dirbau didesniame versle ir stebėjausi, kaip galima šitaip standartizuoti verslo vertinimą. Tad „Röntgen“ gimė tarsi prieš srovę plaukiantis projektas – investicijas vertiname itin detaliai, investuotojams atskleidžiame maksimalų kiekį informacijos su institucinių investuotojų lygį atitinkančiais, bet aiškiai ir mažiau patyrusiems investuotojams suprantamais projektų pristatymais. Taip pat, orientuojamės į stambesnius bei tvaresnius projektus ir patyrusius vystytojus, ieškome svarbių detalių ir siekiame kurti vertę tiek besiskolinančiam verslui, tiek investuojantiems asmenims“, – pasakoja M. Stankevičius.
Pasak jo, šis kelias platformos veiklos pradžioje lėmė aiškias rizikas: nuodugnesnis projektų vertinimas reikalauja daugiau laiko, o tai apsunkina verslo plėtrą. Taip pat, didesnis skaidrumas lemia ir daugiau kylančių klausimų. Galiausiai, tiksliniai platformos klientai – stambesni vystytojai – turi daugiau alternatyvų gauti finansavimui, kas natūraliai mažina palūkanas, o mažesnėmis palūkanomis sutelkti jiems reikalingas didesnes sumas teoriškai yra sunkiau.
„Sutelktinio finansavimo sektoriaus veiklos pradžioje daugumoje platformų renkamos sumos buvo mažos, tad didesni verslai į jas net nežiūrėjo kaip į priemonę skolintis. Ir tarp pirmųjų mūsų užklausų dominavo pavieniai vienbučiai ar dvibučiai namai. Turėjome patys itin proaktyviai belstis į vystytojų duris bei juos įtikinėti, kad galime sutelkti ir 300 tūkst., ir 500 tūkst., milijoną ar keletą mln. eurų. Dabar, kai jau esame suteikę ne vieną kelis milijonus eurų siekiantį kreditą – ir užklausos yra kur kas solidesnės. Tiesa, ir su smulkesniais vystytojais stengiamės dirbti, nes suprantame, kad turime būti partneris, kuris leistų jiems užaugti. Lygiai taip pat, kaip ir mūsų veiklos pradžioje didesni vystytojai patikėję mumis leido mums užaugti“, – dėsto M. Stankevičius.
Jo teigimu, veiklos pradžioje vystytojai neturėjo žinių apie sutelktinį finansavimą, neįsivaizdavo kaip jis veikia, kokios sąlygos, ar tai patikima, todėl rizikuoti niekas nenorėjo. Bet kiekvienas sėkmingas susitarimas augino platformos raumenis ir pamažu leido grįžti pas tuos, kas iš pradžių net nenorėjo kalbėtis.
„Pirmieji didesni vystytojai, su kuriais dirbome, patys turėjo nemažai patirties su privačia skola, t.y. kažkuriuo savo augimo etapu patys tą darė tik savo reikmėms. Tad jie žinojo, kad įdėjus energijos ir turint teisingą produktą – viskas įmanoma. Kita grupė vystytojų buvo tie, kam radome netipinius sprendimus jų turimiems iššūkiams, šitaip įgydami jų pasitikėjimą. Na, o jau šį tą nuveikus, pas mus po truputį pradėjo sugrįžti ir tie, kurie anksčiau atsisakė. Turime ne vieną atvejį kada nuo pirmo pokalbio iki paskolos sutarties pasirašymo užtrukome 3-4 metus. Tad ši veikla tikrai reikalauja kantrybės. Be to, visuomet galvojome, ką verslui galime pasiūlyti greta pinigų kainos – įsigilinimą, lankstumą, gerą tempą ir pan.“, – prisimena „Röntgen“ vadovas.
Šiuo metu „Röntgen“ vidutiniškai vieno rinkimo etapo metu sutelkia beveik 600 tūkst. EUR – kelis kartus daugiau nei rinkos vidurkis. O didžiausia platformos sutelkta investicija per keletą etapų siekė net 5,2 mln. EUR.
Įtikino ir profesionalius investuotojus
Rinkoje „Röntgen“ išsiskiria ir didele profesionalių ar net institucinių investuotojų dalimi. Tai – tiek privatūs, itin didelį kapitalą valdantys asmenys, tiek įvairūs fondai, platformoje diversifikuojantys portfelį ar besinaudojantys geromis, trumpomis investicinėmis galimybėmis. Platforma naudojasi ir verslas, t.y. įvairios įmonės, ieškančios būdų įdarbinti laisvą kapitalą.
Pasak „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovės Gretos Zarembienės, sudėtinga objektyviai įvertinti kiekvieno iš 13 tūkst. platformos investuotojų „profesionalumą“ – dauguma naudotojų investuoja savarankiškai, naudodamiesi išsamia projekto galimybių ir rizikos informacija. Tačiau profesionalų dalyvavimą platformoje gerai atskleidžia vidutinis investuotojo portfelis (27,5 tūkst. EUR) ir vidutinės į projektą investuojamos sumos.
„Beje, didžiausia vieno naudotojo atlikta investicija „Röntgen“ sudarė net 1,5 mln. EUR. Visa tai siunčia aiškų signalą smulkiesiems, kad investuojama išvien su profesionalais“, – sako G. Zarembienė. Profesionalų dalyvavimą „Röntgen“ platformoje ji paaiškina paprasta logika: juos tenkina rizikos ir grąžos santykis, siūlomų projektų komercinis potencialas ir apsaugos instrumentai.
„Yra įvairių tipų investuotojų: vieni siekia didelės grąžos ir toleruoja didelę riziką. Kiti ieško saugumo už adekvačią grąžą, kuri ilguoju laikotarpiu leidžia ne tik apsaugoti kapitalą nuo nuvertėjimo, bet ir neblogai uždirbti. „Röntgen“ filosofijoje pirmu smuiku groja saugumas, todėl į platformą pritraukti žemos rizikos patyrusių savininkų projektus aukštomis palūkanomis yra, švelniai tariant, sudėtinga. Kita vertus, turėdami tokių projektų adekvačiomis palūkanomis, galime kurti vertę tiek verslams, tiek saugesnio ir tvaresnio uždarbio ieškantiems investuotojams, nepriklausomai nuo jų dydžio“, – sako G. Zarembienė.
Atviri naujovėms
Nors investavimo ir projektų atrankos aspektu „Röntgen“ išsiskiria konservatyvumu, platforma nuolat ieško ir diegia inovacijas diversifikacijos, technologijų ir kitose srityse. Kalbant apie diversifikacijos galimybes, „Röntgen“ buvo pirmoji platforma Lietuvoje, išplatinusi verslo obligacijas, taip pat finansavusi tvarų, bet su NT tiesiogiai nesusijusį užstatą turinčias aviacijos ar atsinaujinančios energetikos bendroves. Technologijų aspektu „Röntgen“ taip pat ieško naujų galimybių ir partnerysčių siekiant efektyvinti veiklą, toliau gerinti investuotojų patirtį ir įtraukti šalies fintech sektorių.
Pasak M. Stankevičiaus, toks lankstumas iš tikrųjų puikiai dera su saugumo filosofija – diversifikacija visais laikais mažina rizika, o naujos techninės galimybės gerina naudotojo patirtį ir didina pasitikėjimą. „Net ir pastaruoju metu lanksčiai reaguojame į pasikeitusią padėtį. Pvz., suprantame pakitusius investuotojų lūkesčius, todėl siūlome didesnę grąžą, tačiau kartu siekiame neužtraukti per didelių įsipareigojimų vystytojui, nes būtent nuo jo priklauso, ar paskola bus grąžinta laiku. Kartu matome, kad investuotojai aktyviai ieško įvairesnių diversifikacijos galimybių, ne tik per skirtingus NT projektus, bet ir skirtingas investicines klases. Todėl ieškome projektų iš kitų sričių, tačiau visuomet rūpinamės apsaugos mechanizmais“, – sako M. Stankevičius.
Pasak jo, didžiausias „Röntgen“ įvertinimas ir kartu siekiamybė yra sugrįžtantys vystytojai bei investuotojai, sėkmingai suvaldytos krizinės situacijos ir, kaip viso to pasekmė, augantis platforma besinaudojančių vystytojų ir investuotojų ratas. „Siekiame suderinti abiejų pusių interesus, kad susitarimas visiems būtų sąžiningas. Tai iššūkis, bet darbo principų prasme tai pagrindinis mūsų tikslas. O apimčių prasme nesiekiame būti didžiausiais, bet norime įrodyti visiems vystytojams, kad sutelktinis finansavimas yra patraukliausia finansavimo alternatyva. Būtent tai leistų investuotojams pasiūlyti dar daugiau kokybiškų, profesionalų valdomų, NT įkeitimu užtikrintų projektų. Ir, atitinkamai, tiek mėgėjams, tiek profesionalams, suteiktų dar daugiau projektų su patraukliu grąžos, terminų, likvidumo, apsaugos ir rizikos deriniu“, – teigia M. Stankevičius.
Kasmet dešimtimis procentų augant sutelktinio finansavimo rinkai, daugėja ir platformų. Tačiau jų veiklos pradžia nėra lengva dėl ilgo kelio pelnant NT vystytojų bei investuotojų pasitikėjimą. „Röntgen“ platforma pasirinko sudėtingesnį, bet tvaresnį kelią – būti objektyviu ir sąžiningu tarpininku tarp investuotojų ir stambesnių vystytojų. Tokia filosofija ilgainiui sukuria erdvę, kurioje saugu skolinti ir skolintis, o mėgėjai gali investuoti išvien su profesionalais.
„Röntgen“ Lietuvos rinkoje išsiskiria konservatyviausiomis vidutinėmis palūkanomis (8,6%), tačiau tai platformai niekaip netrukdo augti ar pritraukti stambius bei smulkius investuotojus. Ne veltui „Röntgen“ išsiskiria stambiausia vidutine viename finansavimo etape telkiama suma (592 tūkst. EUR), vienomis didžiausių vidutinių investicijų (5 tūkst. EUR) bei nuline vėluojančių projektų dalimi.
Praėjus beveik 5 metams nuo pirmojo finansuoto NT projekto platformoje ir jau sutelkus 45 mln. EUR, „Röntgen“ vadovas Martynas Stankevičius sako, kad mažiausios palūkanos rinkoje yra ne trūkumas, o privalumas, atspindintis visą platformos raidą ir požiūrį.
„Verslui skolinančių sutelktinio finansavimo platformų pasaulyje buvo dar gerokai prieš startuojant „Röntgen“. Stebint jų veiklą, į akis krisdavo didelis mažų investicinių projektų kiekis, aukštos palūkanos ir itin kuklus investuotojui suteikiamos informacijos apie skolininką ar kredito tikslą kiekis. Atrodė, kad dauguma platformų į skolinimą verslui žiūri kaip į vartojimo kreditus – viskas tėra statistinis modelis, kuriame nesvarbios detalės, komanda, užstato kokybė ir kt. Pats anksčiau dirbau didesniame versle ir stebėjausi, kaip galima šitaip standartizuoti verslo vertinimą. Tad „Röntgen“ gimė tarsi prieš srovę plaukiantis projektas – investicijas vertiname itin detaliai, investuotojams atskleidžiame maksimalų kiekį informacijos su institucinių investuotojų lygį atitinkančiais, bet aiškiai ir mažiau patyrusiems investuotojams suprantamais projektų pristatymais. Taip pat, orientuojamės į stambesnius bei tvaresnius projektus ir patyrusius vystytojus, ieškome svarbių detalių ir siekiame kurti vertę tiek besiskolinančiam verslui, tiek investuojantiems asmenims“, – pasakoja M. Stankevičius.
Pasak jo, šis kelias platformos veiklos pradžioje lėmė aiškias rizikas: nuodugnesnis projektų vertinimas reikalauja daugiau laiko, o tai apsunkina verslo plėtrą. Taip pat, didesnis skaidrumas lemia ir daugiau kylančių klausimų. Galiausiai, tiksliniai platformos klientai – stambesni vystytojai – turi daugiau alternatyvų gauti finansavimui, kas natūraliai mažina palūkanas, o mažesnėmis palūkanomis sutelkti jiems reikalingas didesnes sumas teoriškai yra sunkiau.
„Sutelktinio finansavimo sektoriaus veiklos pradžioje daugumoje platformų renkamos sumos buvo mažos, tad didesni verslai į jas net nežiūrėjo kaip į priemonę skolintis. Ir tarp pirmųjų mūsų užklausų dominavo pavieniai vienbučiai ar dvibučiai namai. Turėjome patys itin proaktyviai belstis į vystytojų duris bei juos įtikinėti, kad galime sutelkti ir 300 tūkst., ir 500 tūkst., milijoną ar keletą mln. eurų. Dabar, kai jau esame suteikę ne vieną kelis milijonus eurų siekiantį kreditą – ir užklausos yra kur kas solidesnės. Tiesa, ir su smulkesniais vystytojais stengiamės dirbti, nes suprantame, kad turime būti partneris, kuris leistų jiems užaugti. Lygiai taip pat, kaip ir mūsų veiklos pradžioje didesni vystytojai patikėję mumis leido mums užaugti“, – dėsto M. Stankevičius.
Jo teigimu, veiklos pradžioje vystytojai neturėjo žinių apie sutelktinį finansavimą, neįsivaizdavo kaip jis veikia, kokios sąlygos, ar tai patikima, todėl rizikuoti niekas nenorėjo. Bet kiekvienas sėkmingas susitarimas augino platformos raumenis ir pamažu leido grįžti pas tuos, kas iš pradžių net nenorėjo kalbėtis.
„Pirmieji didesni vystytojai, su kuriais dirbome, patys turėjo nemažai patirties su privačia skola, t.y. kažkuriuo savo augimo etapu patys tą darė tik savo reikmėms. Tad jie žinojo, kad įdėjus energijos ir turint teisingą produktą – viskas įmanoma. Kita grupė vystytojų buvo tie, kam radome netipinius sprendimus jų turimiems iššūkiams, šitaip įgydami jų pasitikėjimą. Na, o jau šį tą nuveikus, pas mus po truputį pradėjo sugrįžti ir tie, kurie anksčiau atsisakė. Turime ne vieną atvejį kada nuo pirmo pokalbio iki paskolos sutarties pasirašymo užtrukome 3-4 metus. Tad ši veikla tikrai reikalauja kantrybės. Be to, visuomet galvojome, ką verslui galime pasiūlyti greta pinigų kainos – įsigilinimą, lankstumą, gerą tempą ir pan.“, – prisimena „Röntgen“ vadovas.
Šiuo metu „Röntgen“ vidutiniškai vieno rinkimo etapo metu sutelkia beveik 600 tūkst. EUR – kelis kartus daugiau nei rinkos vidurkis. O didžiausia platformos sutelkta investicija per keletą etapų siekė net 5,2 mln. EUR.
Įtikino ir profesionalius investuotojus
Rinkoje „Röntgen“ išsiskiria ir didele profesionalių ar net institucinių investuotojų dalimi. Tai – tiek privatūs, itin didelį kapitalą valdantys asmenys, tiek įvairūs fondai, platformoje diversifikuojantys portfelį ar besinaudojantys geromis, trumpomis investicinėmis galimybėmis. Platforma naudojasi ir verslas, t.y. įvairios įmonės, ieškančios būdų įdarbinti laisvą kapitalą.
Pasak „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovės Gretos Zarembienės, sudėtinga objektyviai įvertinti kiekvieno iš 13 tūkst. platformos investuotojų „profesionalumą“ – dauguma naudotojų investuoja savarankiškai, naudodamiesi išsamia projekto galimybių ir rizikos informacija. Tačiau profesionalų dalyvavimą platformoje gerai atskleidžia vidutinis investuotojo portfelis (27,5 tūkst. EUR) ir vidutinės į projektą investuojamos sumos.
„Beje, didžiausia vieno naudotojo atlikta investicija „Röntgen“ sudarė net 1,5 mln. EUR. Visa tai siunčia aiškų signalą smulkiesiems, kad investuojama išvien su profesionalais“, – sako G. Zarembienė. Profesionalų dalyvavimą „Röntgen“ platformoje ji paaiškina paprasta logika: juos tenkina rizikos ir grąžos santykis, siūlomų projektų komercinis potencialas ir apsaugos instrumentai.
„Yra įvairių tipų investuotojų: vieni siekia didelės grąžos ir toleruoja didelę riziką. Kiti ieško saugumo už adekvačią grąžą, kuri ilguoju laikotarpiu leidžia ne tik apsaugoti kapitalą nuo nuvertėjimo, bet ir neblogai uždirbti. „Röntgen“ filosofijoje pirmu smuiku groja saugumas, todėl į platformą pritraukti žemos rizikos patyrusių savininkų projektus aukštomis palūkanomis yra, švelniai tariant, sudėtinga. Kita vertus, turėdami tokių projektų adekvačiomis palūkanomis, galime kurti vertę tiek verslams, tiek saugesnio ir tvaresnio uždarbio ieškantiems investuotojams, nepriklausomai nuo jų dydžio“, – sako G. Zarembienė.
Atviri naujovėms
Nors investavimo ir projektų atrankos aspektu „Röntgen“ išsiskiria konservatyvumu, platforma nuolat ieško ir diegia inovacijas diversifikacijos, technologijų ir kitose srityse. Kalbant apie diversifikacijos galimybes, „Röntgen“ buvo pirmoji platforma Lietuvoje, išplatinusi verslo obligacijas, taip pat finansavusi tvarų, bet su NT tiesiogiai nesusijusį užstatą turinčias aviacijos ar atsinaujinančios energetikos bendroves. Technologijų aspektu „Röntgen“ taip pat ieško naujų galimybių ir partnerysčių siekiant efektyvinti veiklą, toliau gerinti investuotojų patirtį ir įtraukti šalies fintech sektorių.
Pasak M. Stankevičiaus, toks lankstumas iš tikrųjų puikiai dera su saugumo filosofija – diversifikacija visais laikais mažina rizika, o naujos techninės galimybės gerina naudotojo patirtį ir didina pasitikėjimą. „Net ir pastaruoju metu lanksčiai reaguojame į pasikeitusią padėtį. Pvz., suprantame pakitusius investuotojų lūkesčius, todėl siūlome didesnę grąžą, tačiau kartu siekiame neužtraukti per didelių įsipareigojimų vystytojui, nes būtent nuo jo priklauso, ar paskola bus grąžinta laiku. Kartu matome, kad investuotojai aktyviai ieško įvairesnių diversifikacijos galimybių, ne tik per skirtingus NT projektus, bet ir skirtingas investicines klases. Todėl ieškome projektų iš kitų sričių, tačiau visuomet rūpinamės apsaugos mechanizmais“, – sako M. Stankevičius.
Pasak jo, didžiausias „Röntgen“ įvertinimas ir kartu siekiamybė yra sugrįžtantys vystytojai bei investuotojai, sėkmingai suvaldytos krizinės situacijos ir, kaip viso to pasekmė, augantis platforma besinaudojančių vystytojų ir investuotojų ratas. „Siekiame suderinti abiejų pusių interesus, kad susitarimas visiems būtų sąžiningas. Tai iššūkis, bet darbo principų prasme tai pagrindinis mūsų tikslas. O apimčių prasme nesiekiame būti didžiausiais, bet norime įrodyti visiems vystytojams, kad sutelktinis finansavimas yra patraukliausia finansavimo alternatyva. Būtent tai leistų investuotojams pasiūlyti dar daugiau kokybiškų, profesionalų valdomų, NT įkeitimu užtikrintų projektų. Ir, atitinkamai, tiek mėgėjams, tiek profesionalams, suteiktų dar daugiau projektų su patraukliu grąžos, terminų, likvidumo, apsaugos ir rizikos deriniu“, – teigia M. Stankevičius.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti
investuoti į NT?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB Trečia diena, valdanti platformą Röntgen, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.