Karo įtaka sutelktinio finansavimo ekosistemai: šokas praeityje, galime trumpam sulaukti didesnių palūkanų
„Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė Greta Zarembienė pasidalino savo įžvalgomis apie karo poveikį sutelktinio finansavimo ekosistemai su "BNS Plius" redakcija.
Greta Zarembienė BNS Plius teigė, jog prasidėjus kariniam konfliktui Ukrainoje pirmosiomis dienomis buvo jaučiamas nuosaikus investuotojų susirūpinimas dėl aktyvių investicijų, bet ne panika.
„Užklausų staiga parduoti savo esamas investicijas taip pat nesulaukėme, investuotojai reagavo gana santūriai. Žinoma, atsižvelgdami į įvykius gretimose šalyse, iškart priminėme investuotojams savo nuolatines rekomendacijas: dalį santaupų laikyti grynaisiais nenumatytoms aplinkybėms ir diversifikuoti investicijas per skirtingus objektus, turto klases“, – BNS Plius sakė G. Zarembienė.
Pasak jos, platforma, atsiradus vyraujančiam neapibrėžtumui ir siekiant įvertinti naujas aplinkybes, karo pradžioje priėmė sprendimą kuriam laikui pristabdyti naujų investicinių projektų paskelbimą investuotojams.
„Norėjome išsamiai pasikalbėti su vystytojais apie jų esamą situaciją, galimas naujas rizikas, planus, lūkesčius bei galimybes“, – tvirtino ji.
G. Zarembienės teigimu, taip pat buvo matoma, kad, net ir prasidėjus karui, investuotojai taip pat neatsitraukia, vykdo ankstesnius įsipareigojimus ar suplanuotus sandorius.
„Šiandien, ypač didieji investuotojai išlieka aktyvūs, nekeičia strategijų iš pamatų, netgi ieško naujų, geresnio uždarbio galimybių. Puikus to pavyzdys būtų kovo pirmomis dienomis didesnę nei 600 tūkst. eurų investiciją į projektą per „Röntgen“ platformą atlikęs stambus investuotojas“, – teigė ji.
„Apibendrinant, šiuo metu rinkoje vyrauja atsargumo ir naujų aplinkybių įvertinimo fazė, bet panikos tikrai nėra. Jaučiame aiškius noro investuoti signalus, ir tik laiko klausimas, kada rinka vėl taps tokia aktyvi kaip iki šiol“, – pridūrė G. Zarembienė.
Anot jos, pirmosiomis karo savaitėmis būtent iš vystytojų pusės buvo matoma akivaizdi pauzė, tačiau pastarosiomis savaitėmis matoma tam tikra stabilizacija ir pozityvumas tęsti pradėtus darbus.
„Vis dėlto, natūralu, kad rinkos dalyviai turi dar daug neatsakytų klausimų dėl žaliavų, infliacijos, ekonomikos ar darbo jėgos, ir nors šiokia tokia pauzė išlieka, tačiau šoką jau pakeitė aktyvi žvalgyba, analizė ir pasiruošimas tolimesniems veiksmams“, – sakė ji.
Vystytojų kontekste G. Zarembienė išskyrė dvi grupes:
- Vystytojai, kurie jau pradėję statybas, supranta, kad nėra prasmės sustoti pusiaukelėje. Jie didžiąją dalį medžiagų jau buvo užsitikrinę iš anksčiau - tad statyba tęsiama, o finansavimas reikalingas ir toliau. Rinkos dalyviai supranta, kad paklausa nekilnojamam turtui taip greitai niekur nedings, tad jau pradėti projektai turėtų sėkmingai įsilieti į dabar deficite esantį NT turto sandėlį.
- Nors dėl pardavimų aiškumo pakanka - vystytojai, kurie dar nepradėjo statyti objektų - trumpam stabdo savo planus, kad galėtų persiorientuoti. Naujai plėtojami projektai iš naujo vertina kaip keisis jų statybos kaštai bei atrodys nauji logistiniai sprendimai.
„Matome, kad mūsų klientai, kuriems siūlome finansavimą yra finansiškai stiprūs, tad šis susvyravimas rinkoje jų neverčia nei nutraukti projektų, nei jų parduoti. Karantinas užgrūdino rinką ir tam tikra prasme paruošė kitiems neramumams. Tad vystytojai šiuo metu elgiasi santūriai, pamatuotai ir laukia tinkamiausio momento sugrįžimui prie ankstesnių planų“, – tvirtino G. Zarembienė.
Paklausta, ar iš viso karas Ukrainoje padarė kažkokią įtaką sutelktinio finansavimo procese, G. Zarembienė teigė, jog pats procesas nepasikeitė, bet atsiranda nauji faktoriai, kuriuos būtina įvertinti iš naujo – žaliavų ir medžiagų kainos, jų tiekimo sutrikimai, infliacija, bendra ekonominė padėtis, vartotojų lūkesčiai, NT kaip turto klasės vertinimas.
„Daug žaliavų ir medžiagų Lietuvos NT sektoriuje buvo tiekiamos iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Iš pirmų dviejų šalių tiekimo faktiškai nebelieka dėl politinių, o iš Ukrainos - dėl fizinių priežasčių. Alternatyvų yra tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, tačiau rinkos dalyvių persiorientavimas kainuos laiko ir pinigų“, – sakė G. Zarembienė.
Anot jos, praktiškai neišvengiamas statybos kaštų padidėjimas neša skirtingas rizikas priklausomai nuo to, kokioje statybų stadijoje yra pats projektas.
„Mažiausiai rizikų matome „finišo tiesiojoje“ esantiems NT projektams, nes jie eliminavo beveik visas su statybos kaštų padidėjimu susijusias rizikas. Tokie vystytojai netgi turi didelį konkurencinį pranašumą ir gali stebėti kolegų veiksmus bei esant susidomėjimui rinkoje padidinti kainas. „Įpusėję“ projektai daugeliu atveju jau turi medžiagas ir fiksuotas jų kainas, nes planuoti ir sandėliuoti vystytojus išmokė pandemijos nulemta situacija, todėl kainų augimas jiems nebus dramatiškas. Kalbant apie dar nepradėtus projektus, tikėtina, kad vystytojai didesnes sąnaudas įtrauks į kainas, tačiau labai realu, kad ir patys vystytojai turės paaukoti dalį pelno. Didžiausioje rizikoje atsiduria neseniai pradėti, bet daug išankstinių pardavimų turėję projektai. Juose atsiranda tikimybė, kad vystytojai netgi gali imtis išankstinių pirkimo sutarčių nutraukimo“, – tvirtino G. Zarembienė.
Paklausta apie sutelktinio finansavimo į NT proceso perspektyvas, ar bus matoma kokių pokyčių, G. Zarembienė teigė, jog realios normalizacijos vertėtų laukti pasibaigus aktyviems karo veiksmams.
„Darant prielaidą, kad tai įvyks artimiausiais mėnesiais, naujos aplinkybės turėtų trumpuoju laikotarpiu reikšti kiek didesnes palūkanas. Jau dabar matome aktyvų didžiųjų investuotojų susidomėjimą didesnių palūkanų perspektyva. Patį investicinių projektų kiekį lems rinkos elgesys. Labai realu, kad jau pradėti projektai bus bet kuriuo atveju užbaigiami, tačiau naujų projektų kiekį daugiausia lems medžiagų kainos ir tiekimas. Matydami galimybes vykdyti statybas adekvačiomis sąnaudomis, vystytojai ir toliau plėtos projektus“, – teigė ji.
G. Zarembienė taip pat pabrėžė, kad sutelktinio finansavimo dalyviai šiuo metu yra pakankamai saugioje padėtyje. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar jų investicijos buvo ir išlieka apsaugotos gerokai už paskolą didesnės vertės nekilnojamuoju turtu, o fiksuota grąža ir trumpas investicinis terminas suteikia stabilumo jausmą dinamiškų akcijų ir kitų rinkų kontekste.
“Kol akcijų rinkos krito dviženkliais skaičiais - mūsų investicijos toliau vykdė įsipareigojimus investuotojams bei mokėjo palūkanas. Nors visais laikais būtų atsakinga dalį santaupų laikyti grynaisiais, tačiau šiandieninės ir būsimos infliacijos akivaizdoje pasirinkimas neinvestuoti tampa mažų mažiausiai neprotingu. Matome, kad investuotojai ieško ir toliau ieškos būdų apsisaugoti nuo sparčiai kylančios infliacijos ar bent jau minimizuoti jos efektą. Taip pat pastebime, kad neprofesionalūs investuotojai šiandien vis mažiau rizikuoja akcijų biržose, ieško apsaugotų investicijų, tad fiksuotos grąžos, terminų ir turto įkeitimu apsaugotos investicijos tikrai išlieka paklausios”, - sakė G. Zarembienė.
Ryšių su investuotojais vadovės vertinimu, Lietuvoje nėra priežasčių mažėti gyventojų skaičiui: net priešingai, jau sulaukiame ne tik tūkstančių karo pabėgėlių, bet ir ištisų įmonių su visu savo kolektyvu, kurios keliasi iš represijų spaudžiamų Rusijos bei Baltarusijos teritorijų.
"Šie žmonės čia atvyksta ne ieškoti prieglobsčio, o dirbti ir kurti tolimesnį gyvenimą. Jie uždirba pajamas, jie gali pirkti būstą ir būti aktyvūs NT rinkos dalyviai. Todėl kol kas labiausiai tikėtinu scenarijumi laikome nuosaikiai gyvybingą NT rinką", - sakė G. Zarembienė.
Bet ji atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į išaugusias energijos išteklių bei įvairių žaliavų kainas, mes galime sulaukti ir 20% siekiančios infliacijos, kurios šįkart nekompensuos atlyginimų augimas. Tikėtina, kad nukentės verslų pelningumas.
“Visa tai gali lemti mažesnę gyventojų perkamąją galią, o NT aspektu - kiek mažesnius pirkimus. Kita vertus, iki karo būsto pasiūla nepatenkino paklausos, todėl kol kas kalbėti vertėtų ne apie NT krizę, o apie sugrįžtantį ir burbului formuotis neleidžiantį rinkos balansą. Be to, kol kas sunku prognozuoti, kaip bus vertinama NT turto klasė didelės infliacijos kontekste - realu, kad NT pirkimai ir investicijos į su NT susijusius instrumentus (įskaitant sutelktinį finansavimą) išliks aktyvūs, ypač žmonėms ieškant laiko patikrintos apsaugos nuo infliacijos”, - dėstė G. Zarembienė.
Karo įtaka sutelktinio finansavimo ekosistemai: šokas praeityje, galime trumpam sulaukti didesnių palūkanų
„Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė Greta Zarembienė pasidalino savo įžvalgomis apie karo poveikį sutelktinio finansavimo ekosistemai su "BNS Plius" redakcija.
Greta Zarembienė BNS Plius teigė, jog prasidėjus kariniam konfliktui Ukrainoje pirmosiomis dienomis buvo jaučiamas nuosaikus investuotojų susirūpinimas dėl aktyvių investicijų, bet ne panika.
„Užklausų staiga parduoti savo esamas investicijas taip pat nesulaukėme, investuotojai reagavo gana santūriai. Žinoma, atsižvelgdami į įvykius gretimose šalyse, iškart priminėme investuotojams savo nuolatines rekomendacijas: dalį santaupų laikyti grynaisiais nenumatytoms aplinkybėms ir diversifikuoti investicijas per skirtingus objektus, turto klases“, – BNS Plius sakė G. Zarembienė.
Pasak jos, platforma, atsiradus vyraujančiam neapibrėžtumui ir siekiant įvertinti naujas aplinkybes, karo pradžioje priėmė sprendimą kuriam laikui pristabdyti naujų investicinių projektų paskelbimą investuotojams.
„Norėjome išsamiai pasikalbėti su vystytojais apie jų esamą situaciją, galimas naujas rizikas, planus, lūkesčius bei galimybes“, – tvirtino ji.
G. Zarembienės teigimu, taip pat buvo matoma, kad, net ir prasidėjus karui, investuotojai taip pat neatsitraukia, vykdo ankstesnius įsipareigojimus ar suplanuotus sandorius.
„Šiandien, ypač didieji investuotojai išlieka aktyvūs, nekeičia strategijų iš pamatų, netgi ieško naujų, geresnio uždarbio galimybių. Puikus to pavyzdys būtų kovo pirmomis dienomis didesnę nei 600 tūkst. eurų investiciją į projektą per „Röntgen“ platformą atlikęs stambus investuotojas“, – teigė ji.
„Apibendrinant, šiuo metu rinkoje vyrauja atsargumo ir naujų aplinkybių įvertinimo fazė, bet panikos tikrai nėra. Jaučiame aiškius noro investuoti signalus, ir tik laiko klausimas, kada rinka vėl taps tokia aktyvi kaip iki šiol“, – pridūrė G. Zarembienė.
Anot jos, pirmosiomis karo savaitėmis būtent iš vystytojų pusės buvo matoma akivaizdi pauzė, tačiau pastarosiomis savaitėmis matoma tam tikra stabilizacija ir pozityvumas tęsti pradėtus darbus.
„Vis dėlto, natūralu, kad rinkos dalyviai turi dar daug neatsakytų klausimų dėl žaliavų, infliacijos, ekonomikos ar darbo jėgos, ir nors šiokia tokia pauzė išlieka, tačiau šoką jau pakeitė aktyvi žvalgyba, analizė ir pasiruošimas tolimesniems veiksmams“, – sakė ji.
Vystytojų kontekste G. Zarembienė išskyrė dvi grupes:
- Vystytojai, kurie jau pradėję statybas, supranta, kad nėra prasmės sustoti pusiaukelėje. Jie didžiąją dalį medžiagų jau buvo užsitikrinę iš anksčiau - tad statyba tęsiama, o finansavimas reikalingas ir toliau. Rinkos dalyviai supranta, kad paklausa nekilnojamam turtui taip greitai niekur nedings, tad jau pradėti projektai turėtų sėkmingai įsilieti į dabar deficite esantį NT turto sandėlį.
- Nors dėl pardavimų aiškumo pakanka - vystytojai, kurie dar nepradėjo statyti objektų - trumpam stabdo savo planus, kad galėtų persiorientuoti. Naujai plėtojami projektai iš naujo vertina kaip keisis jų statybos kaštai bei atrodys nauji logistiniai sprendimai.
„Matome, kad mūsų klientai, kuriems siūlome finansavimą yra finansiškai stiprūs, tad šis susvyravimas rinkoje jų neverčia nei nutraukti projektų, nei jų parduoti. Karantinas užgrūdino rinką ir tam tikra prasme paruošė kitiems neramumams. Tad vystytojai šiuo metu elgiasi santūriai, pamatuotai ir laukia tinkamiausio momento sugrįžimui prie ankstesnių planų“, – tvirtino G. Zarembienė.
Paklausta, ar iš viso karas Ukrainoje padarė kažkokią įtaką sutelktinio finansavimo procese, G. Zarembienė teigė, jog pats procesas nepasikeitė, bet atsiranda nauji faktoriai, kuriuos būtina įvertinti iš naujo – žaliavų ir medžiagų kainos, jų tiekimo sutrikimai, infliacija, bendra ekonominė padėtis, vartotojų lūkesčiai, NT kaip turto klasės vertinimas.
„Daug žaliavų ir medžiagų Lietuvos NT sektoriuje buvo tiekiamos iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Iš pirmų dviejų šalių tiekimo faktiškai nebelieka dėl politinių, o iš Ukrainos - dėl fizinių priežasčių. Alternatyvų yra tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, tačiau rinkos dalyvių persiorientavimas kainuos laiko ir pinigų“, – sakė G. Zarembienė.
Anot jos, praktiškai neišvengiamas statybos kaštų padidėjimas neša skirtingas rizikas priklausomai nuo to, kokioje statybų stadijoje yra pats projektas.
„Mažiausiai rizikų matome „finišo tiesiojoje“ esantiems NT projektams, nes jie eliminavo beveik visas su statybos kaštų padidėjimu susijusias rizikas. Tokie vystytojai netgi turi didelį konkurencinį pranašumą ir gali stebėti kolegų veiksmus bei esant susidomėjimui rinkoje padidinti kainas. „Įpusėję“ projektai daugeliu atveju jau turi medžiagas ir fiksuotas jų kainas, nes planuoti ir sandėliuoti vystytojus išmokė pandemijos nulemta situacija, todėl kainų augimas jiems nebus dramatiškas. Kalbant apie dar nepradėtus projektus, tikėtina, kad vystytojai didesnes sąnaudas įtrauks į kainas, tačiau labai realu, kad ir patys vystytojai turės paaukoti dalį pelno. Didžiausioje rizikoje atsiduria neseniai pradėti, bet daug išankstinių pardavimų turėję projektai. Juose atsiranda tikimybė, kad vystytojai netgi gali imtis išankstinių pirkimo sutarčių nutraukimo“, – tvirtino G. Zarembienė.
Paklausta apie sutelktinio finansavimo į NT proceso perspektyvas, ar bus matoma kokių pokyčių, G. Zarembienė teigė, jog realios normalizacijos vertėtų laukti pasibaigus aktyviems karo veiksmams.
„Darant prielaidą, kad tai įvyks artimiausiais mėnesiais, naujos aplinkybės turėtų trumpuoju laikotarpiu reikšti kiek didesnes palūkanas. Jau dabar matome aktyvų didžiųjų investuotojų susidomėjimą didesnių palūkanų perspektyva. Patį investicinių projektų kiekį lems rinkos elgesys. Labai realu, kad jau pradėti projektai bus bet kuriuo atveju užbaigiami, tačiau naujų projektų kiekį daugiausia lems medžiagų kainos ir tiekimas. Matydami galimybes vykdyti statybas adekvačiomis sąnaudomis, vystytojai ir toliau plėtos projektus“, – teigė ji.
G. Zarembienė taip pat pabrėžė, kad sutelktinio finansavimo dalyviai šiuo metu yra pakankamai saugioje padėtyje. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar jų investicijos buvo ir išlieka apsaugotos gerokai už paskolą didesnės vertės nekilnojamuoju turtu, o fiksuota grąža ir trumpas investicinis terminas suteikia stabilumo jausmą dinamiškų akcijų ir kitų rinkų kontekste.
“Kol akcijų rinkos krito dviženkliais skaičiais - mūsų investicijos toliau vykdė įsipareigojimus investuotojams bei mokėjo palūkanas. Nors visais laikais būtų atsakinga dalį santaupų laikyti grynaisiais, tačiau šiandieninės ir būsimos infliacijos akivaizdoje pasirinkimas neinvestuoti tampa mažų mažiausiai neprotingu. Matome, kad investuotojai ieško ir toliau ieškos būdų apsisaugoti nuo sparčiai kylančios infliacijos ar bent jau minimizuoti jos efektą. Taip pat pastebime, kad neprofesionalūs investuotojai šiandien vis mažiau rizikuoja akcijų biržose, ieško apsaugotų investicijų, tad fiksuotos grąžos, terminų ir turto įkeitimu apsaugotos investicijos tikrai išlieka paklausios”, - sakė G. Zarembienė.
Ryšių su investuotojais vadovės vertinimu, Lietuvoje nėra priežasčių mažėti gyventojų skaičiui: net priešingai, jau sulaukiame ne tik tūkstančių karo pabėgėlių, bet ir ištisų įmonių su visu savo kolektyvu, kurios keliasi iš represijų spaudžiamų Rusijos bei Baltarusijos teritorijų.
"Šie žmonės čia atvyksta ne ieškoti prieglobsčio, o dirbti ir kurti tolimesnį gyvenimą. Jie uždirba pajamas, jie gali pirkti būstą ir būti aktyvūs NT rinkos dalyviai. Todėl kol kas labiausiai tikėtinu scenarijumi laikome nuosaikiai gyvybingą NT rinką", - sakė G. Zarembienė.
Bet ji atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į išaugusias energijos išteklių bei įvairių žaliavų kainas, mes galime sulaukti ir 20% siekiančios infliacijos, kurios šįkart nekompensuos atlyginimų augimas. Tikėtina, kad nukentės verslų pelningumas.
“Visa tai gali lemti mažesnę gyventojų perkamąją galią, o NT aspektu - kiek mažesnius pirkimus. Kita vertus, iki karo būsto pasiūla nepatenkino paklausos, todėl kol kas kalbėti vertėtų ne apie NT krizę, o apie sugrįžtantį ir burbului formuotis neleidžiantį rinkos balansą. Be to, kol kas sunku prognozuoti, kaip bus vertinama NT turto klasė didelės infliacijos kontekste - realu, kad NT pirkimai ir investicijos į su NT susijusius instrumentus (įskaitant sutelktinį finansavimą) išliks aktyvūs, ypač žmonėms ieškant laiko patikrintos apsaugos nuo infliacijos”, - dėstė G. Zarembienė.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti
investuoti į NT?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB Trečia diena, valdanti platformą Röntgen, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.