Fondo ir platformos valdytojai aptaria skirtumus bei nykstančias dviejų investavimo instrumentų ribas
Nulinių indėlių palūkanų ir dviženklės infliacijos fone gyventojams atsiranda vis daugiau motyvacijos ieškoti būdų santaupoms apsaugoti ir įdarbinti. Be indėlių ir „būsto nuomai“, vienomis populiariausių investavimo formų šiandien galima laikyti sutelktinio investavimo platformas ir privačios skolos fondus. Aptarti platformų ir fondų skirtumų, panašumų, privalumų ir trūkumų mūsų tinklaraštyje paprašėme pačius jų atstovus – „Röntgen“ vadovą Martyną Stankevičių ir privačios skolos fondų valdytojos „Orion Asset Management“ investicijų valdymo departamento vadovą Beną Poderį.
Abu šie įrankiai šiuo metu gali pasiūlyti ne mažesnę kaip 5-6% metinę grąžą, nereikalauja aktyvaus ar net kasdienio investuotojo įsitraukimo, projektus finansuoja skirtingų investuotojų lėšomis, daugeliu atvejų yra profesionaliai valdomi ir gana likvidūs.
Bene akivaizdžiausias platformų ir fondų skirtumas yra investuotojo įėjimo barjeras – fondai paprastai orientuojasi į ne mažiau kaip 125 tūkst. Eur investuojančius asmenis, o platformose galima pradėti investuoti nuo mažesnių sumų. Vis dėlto faktiškai į dalį fondų galima patekti ir su 30 tūkst. Eur minimalia investicija, o sutelktinio finansavimo platformose vis daugiau veikia privatūs ar net instituciniai investuotojai, vienam projektui skiriantys penkiaženkles, šešiaženkles ar dar didesnes sumas. Todėl abu instrumentai turi vis daugiau panašumų. Tad pašnekovams pasiūlėme pristatyti, palyginti ir kritiškai pažvelgti ne tik į savo, bet ir kolegos atstovaujamą „stovyklą“.
Kas yra sutelktinio finansavimo platforma?
Martynas Stankevičius (M.S.): Sutelktinis finansavimas yra paskola, kurią įvairaus dydžio dalimis finansuoja pavieniai investuotojai. Platforma – elektroninė erdvė, kurioje operatorius atrenka ir investuotojams pasiūlo įvairius investicinius projektus. „Röntgen“ specializuojamės paskolomis NT projektų vystymui su NT įkeitimu investuotojo naudai, tačiau rinkoje yra įvairių kitų sutelktiniu būdu finansuojamų subjektų – nuo vartojimo paskolų iki startuolių ar žemės ūkio technikos. Paskolų gavėjams sutelktinis finansavimas patrauklus dėl greičio ir lankstumo, o investuotojams – dėl iš anksto atliktos projektų atrankos bei platformos vykdomo projekto administravimo.
Kas yra privačios skolos fondas?
Benas Poderis (B.P.): Tai yra profesionalaus valdytojo valdomas lėšas iš investuotojų pritraukiantis subjektas (fondas), kuris pagal savo iš anksto apsibrėžtą investavimo strategiją suteikia įmonėms alternatyvų finansavimą. Specializuoti privačios skolos fondai gali nusistatyti tam tikrą kryptį (pvz., tik įmonių įsigijimų finansavimas arba tik NT projektų finansavimas ir pan.) arba būti bendresnės strategijos ir savo portfelyje derinti įvairaus tipo skolą, siekdami nusimatyto pajamingumo. Investuotojams tokie fondai yra patrauklūs dėl profesionalaus valdymo, gana aukštos ir aiškiai prognozuojamos grąžos; besiskolinančioms įmonėms – dėl lankstumo ir proceso greičio.
Kokie pagrindiniai NT sutelktinio finansavimo platformos privalumai ir trūkumai investuotojui?
M.S.: Didžiulis platformų pliusas yra paprastumas ir aiškumas – investuotojams platformomis lengva naudotis, informacija pateikiama aiškiai ir suprantamai, veikla vykdoma internetu. Stabilumo įneša ir fiksuotos palūkanos. Lyginant su būstu nuomai ar fondais, platformos siūlo gana trumpus, 6-24 mėn. trukmės investavimo terminus, nors dažniausias laikotarpis yra 12 mėn.
Didžiausias platformų privalumas ir kartu iššūkis – galimybė pačiam investuotojui pasirinkti norimas investicijas, t.y. projektus, į kuriuos investuoti. Platformoje skelbiami tik pradinę operatoriaus atranką ir reikalavimus praėję projektai, o iš jų investuotojas pats gali rinktis pagal individualius poreikius, rizikos vertinimą ir kitus parametrus. Pvz., vieni investuotojai jaučiasi patogiai finansuodami dar statyti nepradėtus projektus, o kiti nori matyti jau vykstančias statybas, pardavimus ar jau užbaigtame turte iš nuomos generuojamas pajamas. Taip pat, investuotojas gali pasirinkti projektus pagal aktualią investicijos trukmę, rinktis kiekvienam projektui skiriamą pinigų sumą. Fondo atveju tokių pasirinkimų nėra – fiksuojama pinigų suma ir terminai, o toliau belieka pasikliauti fondo strategija bei valdytojo sprendimais.
B.P.: Didelis platformų pliusas – galimybė paprastai investuoti labai mažas sumas bei diversifikuoti investicijas, pvz., investuojant smulkesnes sumas į dešimtis projektų skirtingose platformose ar net valstybėse. Bet privalumas rinktis kartu gali būti ir didžiausiu trūkumu.
Didžiausi platformų trūkumai – investuotojui pateikiamos informacijos kokybės ir platformų operatorių standartų nevienodumas. Skirtingos platformos gali turėti skirtingus tikslus ar kokybės ir skaidrumo karteles, kas kraštutiniais atvejais neprofesionaliems investuotojams gali lemti padidintą riziką. Taip pat, paskolos nemokumo atveju, platformos operatorius rizikuoja tik savo reputacija, nes jis nėra kreditorius. Galiausiai, nors platformos pirmiausia yra skirtos neprofesionaliems investuotojams, siekiant investuoti protingai rekomenduočiau žinoti bazinius finansuojamo segmento ir apskritai finansų dėsnius.
Kokie didžiausi privačios skolos fondo privalumai ir trūkumai investuotojui?
B.P.: Pagrindiniai privalumai – pastaruoju metu kai kuriais atvejais didesnis pajamingumas nei platformose, profesionalus valdymas, griežtesnė ir didesnės apimties Lietuvos banko priežiūra, taip pat didesnių projektų, kurie nesikreipia į platformas, finansavimas. Taip pat – atvirojo tipo fondų privalomas investicinių vienetų išpirkimas investuotojo reikalavimu nepriklausomai nuo portfelyje esančių paskolų trukmės ir galimybė fonde diversifikuoti investicijas pagal finansuojamo verslo sektorių. Lietuvoje atviro tipo skolos fondai valdo daugiau turto nei uždarieji, nors užsienyje situacija atvirkščia.
Didžiausi trūkumai – dėl didelių reikalavimų, susijusių su investuotojų priėmimu į fondus, pradėti investuoti nėra taip paprasta, reikalinga užpildyti nemažą kiekį anketų, dėl ko investavimas internetu yra procesiškai klampesnis. Taip pat – bent kelių dešimčių tūkstančių eurų minimali investicijų suma. Be to, uždaro tipo fondai kliento pinigus užrakina ilgesniam laikotarpiui (pvz., 5 metams, nors atviro tipo fonduose šis terminas siekia 1-2 metus). Galiausiai, yra tikimybė, kad į fondo portfelį pateks konkrečiam investuotojui dėl subjektyvių priežasčių nepatinkančių investicijų.
M.S.: Žvelgiant iš eilinio, ypač pradedančiojo ar dideliais biudžetais nedisponuojančio investuotojo perspektyvos, didelė minimali investicijos suma yra trūkumas. Galbūt tai kai kuriuos paskatins auginti savo portfelį. Tačiau apie penkerius metus siekiantys investicijos terminai tikrai nėra tinkami kiekvienam investuotojui.
Fondo investicijos nėra viešos. Vieniems tai trūkumas, negalint rinktis sau priimtinų sričių ar rinkų, tačiau tai leidžia kompetentingam fondo valdytojui investuoti į sudėtingus projektus, kurie iš pirmo žvilgsnio mažiau patyrusiam investuotojui gali atrodyti rizikingi ar netinkami. Antra vertus, fondų uždarumas reiškia ir tai, kad investuotojui belieka pasikliauti fondo valdytojų reputacija ir profesionalumu, o šie faktoriai bei juos lemiantys žmonės su laiku keičiasi.
Nepaisant Lietuvos banko priežiūros, visuose fonduose (kaip ir platformose) yra skirtingas profesionalumo, standartų, strategijų ir kitų dedamųjų lygis. Kaip ir platformose, nesėkmės atveju fondo valdytojas teoriškai nerizikuoja savo pinigais, nebent negautu sėkmės mokesčiu ar reputacija.
Ar ir kiek profesionaliai valdomos investicijos?
M.S.: Sutelktinio finansavimo platformos operatorius atlieka profesionalią investuotojams pateikiamų projektų atranką, kritinį ekspertinį vertinimą, taip pat prižiūri finansuotus projektus jų eigoje. Investicinį sprendimą dėl konkretaus projekto finansavimo ir skiriamos sumos priima pats investuotojas. Skirtingi platformų operatoriai taiko nevienodus atrankos ir vertinimo kriterijus, strategijas ir bendruosius principus, bet lygiai tas pats galioja ir fondams, kurių valdytojai vadovaujasi skirtingomis strategijomis ar lūkesčiais.
B.P.: Fondo valdymo įmonė atlieka ne tik profesionalią investicijos atrinką, priežiūrą ir valdymą, bet ir kas mėnesį skaičiuoja fondo vertę, peržiūri portfelį ir finansuojamų įmonių statusą. Papildomai, smulkiems (mažiau nei 125 tūkst. Eur skiriantiems) investuotojams fondo valdytojas atlieka jų pačių vertinimą, t.y. įsitikinimą, kad fondo strategija ir rizikos lygis yra tinkami konkrečiam investuotojui.
Kokia investuotojo pasirinkimo laisvė?
M.S.: Platformose skelbiami tik atrinkti, platformos keliamus reikalavimus atitinkantys projektai. Investuotojas gali rinktis projektus, jų tipą, investavimo etapą, skiriamą sumą ir faktiškai pats investuotojas yra savo investicijų valdytojas, kuris naudojasi platformos operatoriaus ekspertine pagalba – informacija, vertinimais ir kt. Paprastai konkrečiame investiciniame projekte investicijos trukmė yra fiksuota ir nekeičiama, tačiau skirtinguose projektuose trukmė svyruoja nuo keleto mėnesių iki poros metų. Be abejo, investuotojas renkasi ir pačią platformą (ar keletą jų), vertindamas ligšiolinius rezultatus, komandos patikimumą ir profesionalumą, pateikiamos informacijos kokybę ir kitus faktorius.
B.P.: Investuotojas renkasi fondą, vertina jo veiklos komandą, veiklos istoriją, fondo rezultatus, investavimo strategiją bei gali įvertinti esamą fondo portfelį, bet negali nurodyti fondui, kur investuoti ateityje. Fondas savo nuožiūra atlieka investicinius sprendimus.
Koks galimas investicijų pelningumas?
M.S.: Paskutiniu metu Lietuvos NT sutelktinio finansavimo sektoriuje yra nusistovėjusios vidutinės 6-9% metinės palūkanos. Konkretaus projekto pajamingumas yra susijęs su projekto būsena, perspektyvomis, rizikomis. Investuotojo patogumui, platformos jau projekto pradžioje skelbia fiksuotas palūkanas, t.y. tikrąjį pajamingumą, kuris ir atitenka investuotojui. Kitaip nei fondai, daugeliu atvejų platformos investuotojams netaiko administracinių, valdymo, sėkmės ir kitų mokesčių – jie perkeliami paskolos gavėjui (verslui) ir iš esmės yra panašūs į tuos, kokius fondai taiko investuotojams.
B.P.: Sėkmingai veikiantys skolos fondai po visų mokesčių gali uždirbti 8-10% metinę grąžą, pastaruoju metu ji didėjo. Paprastai fondai skelbia tiek savo tikslinę, tiek faktinę praėjusių laikotarpių grąžą, kaip ir turimo portfelio svertinę palūkanų normą, visas išlaidas ir mokesčius, todėl investuotojas gali ganėtinai tiksliai žinoti, ko tikėtis baziniu, optimistiniu ir pesimistiniu scenarijais. Sutinku, kad platformose paprastai nėra mokesčių investuotojui, tačiau platformos taip pat nenurodo ir neviešina projektų savininkams taikomų komisinių, galinčių siekti 2-4%.
Kokie įprasti investicijos terminai?
M.S.: Jie, priklausomai nuo projekto, sutelktinio finansavimo platformose svyruoja tarp 3 ir 24 mėnesių, nors dažniausiai sutinkami apie 12-18 mėn. atvejai. Platformose skelbiami projektai su skirtingais terminais, tačiau vienam konkrečiam projektui terminas fiksuotas. T.y. jei investicija renkama, pvz., 18 mėn. laikotarpiui, neturėsite galimybės į tokį konkretų projektą investuoti pusmečiui ar metams.
B.P.: Jie priklauso nuo konkretaus fondo ir tam tikrais atvejais įmanomi investicinių vienetų išpirkimai jau po metų. Mūsų fondai gali išpirkti investicinius vienetus jau po 2 metų (su tam tikru įspėjimo iš anksto terminu). Nesulaukus 2 metų, egzistuoja tam tikra antrinė rinka.
Kokios galimos rizikos investuojant?
M.S. Esminė rizika sutelktiniame finansavime – paskolos gavėjo nemokumas dėl negeneruojamų pardavimų ar kitų problemų. Nuo tokio scenarijaus investuotojus apsaugome jų naudai įkeičiant NT objektą, kurio rinkos vertė dešimtimis procentų viršija paskolos dydį. Kitaip tariant, nesėkmės atveju pardavus įkeista turtą, lėšų su kaupu turi užtekti įsipareigojimams su kreditoriais padengti, o investuotojai bus pirmieji kreditorinėje eilėje. Dėl didelio paskolos ir įkeisto turto vertės santykio, neparduoti turto už įsipareigojimų vykdymui reikalingą sumą būtų įmanoma tik ypatingai didelių ekonominių ar neeilinių sukrėtimų atveju. Platformos operatoriaus atsakomybė yra investuotojui nurodyti riziką, bet kartu užtikrinti, kad prisiimama rizika būtų adekvati grąžai. Šiuo aspektu platformos operatorius atlieka ekspertinį vaidmenį, tačiau galutinis sprendimas dėl investavimo ir skiriamos sumos paliekamas investuotojui, kuris nusprendžia ar įkeičiamas turtas ir kitos apsaugos priemonės jį tenkina.
B.P.: Kaip ir bet kokiose investicijose, egzistuoja tam tikra nuostolių rizika įmonių, į kurias investuota, nemokumo atveju, tačiau man žinomi privačios skolos fondai investuoja tik į užtikrintą skolą, reikalaudami užstato bent 30% daugiau negu skolinama suma, vertina įmonę, jos komandą ir akcininkus, vertina verslo sektorių ir taiko eilę kitų riziką ribojančių reikalavimų. Jeigu reikėtų lyginti fondo ir platformos riziką žiūrint bendrai į abi rinkas kaip visumas – manau, jog vidutinis fondo valdytojas yra konservatyvesnis negu vidutinis platformos valdytojas. Žinoma, ne visi fondai yra vienodai geri, ne visi valdytojai yra vienodai patyrę. Tikiu, kad tiek fondai, tiek platformos, kurie dirba investuotojams (o ne komisiniams) ir kantriai, abejoms rinkos bręstant bus įvertinti investuotojų.
Kiek sudėtingos ir diversifikuotos investicijos?
M.S.: Mūsų platformos, besispecializuojančios NT, atveju, investicijos yra pakankamai aiškios ir suprantamos, yra labai aiškios užtikrinimo priemonės (NT įkeitimas), o ir patys projektai yra daugeliu atvejų suprantami ir investuotojui suprantamai pateikti. Diversifikavimas yra paliktas paties investuotojo nuožiūrai. Mes patys orientuojamės į perspektyvius ir likvidžius projektus, kurių daugelis yra aktyviausią NT rinką turinčiame Vilniuje, bet laikas nuo laiko pasiūlome ir įvairesnių lokacijų bei objektų – pvz., vėjo jėgainių parką, atostogų būstą Palangoje ar Birštone ir pan. Siekiame tam tikros finansuojamų projektų įvairovės, tačiau suprantama, kad diversifikacija mūsų atveju įmanoma tik viename (NT) sektoriuje, o vienas fondas gali aprėpti įvairesnių verslo segmentų, jei tik strategija yra plati (kas savaime gali būti ir problema).
B.P.: Fondų yra įvairių (nuo tokių, kurie skolina tik su NT užstatu ir patys konkuruoja dėl investicijų su platformomis) iki tokių, kurie gali investuoti į labai kompleksinius, sofistikuotus sandorius ir nebūtinai NT srityje (pvz. skolinti aukštųjų technologijų bendrovių plėtrai, įmonių įsigijimams ir panašiai).
Diversifikacijos kontekste fondų taip pat yra įvairių, bet labiausiai tikėtina, kad fondai turės mažiau, bet labai išdirbtų projektų (Lietuvoje 10 vienu metu portfelyje investicijų turintis fondas jau būtų laikomas tikrai diversifikuotu). Šiuo aspektu per platformas investuojantys klientai tikrai gali turėti daug platesnę diversifikaciją.
Kokia galimybė pasitraukti iš investicijų anksčiau termino?
M.S.: Sutelktinio finansavimo ekosistemoje atsiranda ir stiprėja antrinė rinka, kurioje nauji ir esami investuotojai gali pirkti ar parduoti savo investicijas. Kadangi investicijos paprastai yra mažesnės (vertinant pavienius projektus, o nebūtinai visą portfelį), jos atitinkamai ir likvidesnės.
B.P.: Esant poreikiui, fondų valdytojai paprastai gali rasti kitą investuotoją, kuris galėtų antrinėje rinkoje įsigyti pirmajam investuotojui priklausančius investicinius vienetus.
APIBENDRIDINIMAS
*Orientaciniai skaičiai. Investavimas visada susijęs su rizika.
Fondo ir platformos valdytojai aptaria skirtumus bei nykstančias dviejų investavimo instrumentų ribas
Nulinių indėlių palūkanų ir dviženklės infliacijos fone gyventojams atsiranda vis daugiau motyvacijos ieškoti būdų santaupoms apsaugoti ir įdarbinti. Be indėlių ir „būsto nuomai“, vienomis populiariausių investavimo formų šiandien galima laikyti sutelktinio investavimo platformas ir privačios skolos fondus. Aptarti platformų ir fondų skirtumų, panašumų, privalumų ir trūkumų mūsų tinklaraštyje paprašėme pačius jų atstovus – „Röntgen“ vadovą Martyną Stankevičių ir privačios skolos fondų valdytojos „Orion Asset Management“ investicijų valdymo departamento vadovą Beną Poderį.
Abu šie įrankiai šiuo metu gali pasiūlyti ne mažesnę kaip 5-6% metinę grąžą, nereikalauja aktyvaus ar net kasdienio investuotojo įsitraukimo, projektus finansuoja skirtingų investuotojų lėšomis, daugeliu atvejų yra profesionaliai valdomi ir gana likvidūs.
Bene akivaizdžiausias platformų ir fondų skirtumas yra investuotojo įėjimo barjeras – fondai paprastai orientuojasi į ne mažiau kaip 125 tūkst. Eur investuojančius asmenis, o platformose galima pradėti investuoti nuo mažesnių sumų. Vis dėlto faktiškai į dalį fondų galima patekti ir su 30 tūkst. Eur minimalia investicija, o sutelktinio finansavimo platformose vis daugiau veikia privatūs ar net instituciniai investuotojai, vienam projektui skiriantys penkiaženkles, šešiaženkles ar dar didesnes sumas. Todėl abu instrumentai turi vis daugiau panašumų. Tad pašnekovams pasiūlėme pristatyti, palyginti ir kritiškai pažvelgti ne tik į savo, bet ir kolegos atstovaujamą „stovyklą“.
Kas yra sutelktinio finansavimo platforma?
Martynas Stankevičius (M.S.): Sutelktinis finansavimas yra paskola, kurią įvairaus dydžio dalimis finansuoja pavieniai investuotojai. Platforma – elektroninė erdvė, kurioje operatorius atrenka ir investuotojams pasiūlo įvairius investicinius projektus. „Röntgen“ specializuojamės paskolomis NT projektų vystymui su NT įkeitimu investuotojo naudai, tačiau rinkoje yra įvairių kitų sutelktiniu būdu finansuojamų subjektų – nuo vartojimo paskolų iki startuolių ar žemės ūkio technikos. Paskolų gavėjams sutelktinis finansavimas patrauklus dėl greičio ir lankstumo, o investuotojams – dėl iš anksto atliktos projektų atrankos bei platformos vykdomo projekto administravimo.
Kas yra privačios skolos fondas?
Benas Poderis (B.P.): Tai yra profesionalaus valdytojo valdomas lėšas iš investuotojų pritraukiantis subjektas (fondas), kuris pagal savo iš anksto apsibrėžtą investavimo strategiją suteikia įmonėms alternatyvų finansavimą. Specializuoti privačios skolos fondai gali nusistatyti tam tikrą kryptį (pvz., tik įmonių įsigijimų finansavimas arba tik NT projektų finansavimas ir pan.) arba būti bendresnės strategijos ir savo portfelyje derinti įvairaus tipo skolą, siekdami nusimatyto pajamingumo. Investuotojams tokie fondai yra patrauklūs dėl profesionalaus valdymo, gana aukštos ir aiškiai prognozuojamos grąžos; besiskolinančioms įmonėms – dėl lankstumo ir proceso greičio.
Kokie pagrindiniai NT sutelktinio finansavimo platformos privalumai ir trūkumai investuotojui?
M.S.: Didžiulis platformų pliusas yra paprastumas ir aiškumas – investuotojams platformomis lengva naudotis, informacija pateikiama aiškiai ir suprantamai, veikla vykdoma internetu. Stabilumo įneša ir fiksuotos palūkanos. Lyginant su būstu nuomai ar fondais, platformos siūlo gana trumpus, 6-24 mėn. trukmės investavimo terminus, nors dažniausias laikotarpis yra 12 mėn.
Didžiausias platformų privalumas ir kartu iššūkis – galimybė pačiam investuotojui pasirinkti norimas investicijas, t.y. projektus, į kuriuos investuoti. Platformoje skelbiami tik pradinę operatoriaus atranką ir reikalavimus praėję projektai, o iš jų investuotojas pats gali rinktis pagal individualius poreikius, rizikos vertinimą ir kitus parametrus. Pvz., vieni investuotojai jaučiasi patogiai finansuodami dar statyti nepradėtus projektus, o kiti nori matyti jau vykstančias statybas, pardavimus ar jau užbaigtame turte iš nuomos generuojamas pajamas. Taip pat, investuotojas gali pasirinkti projektus pagal aktualią investicijos trukmę, rinktis kiekvienam projektui skiriamą pinigų sumą. Fondo atveju tokių pasirinkimų nėra – fiksuojama pinigų suma ir terminai, o toliau belieka pasikliauti fondo strategija bei valdytojo sprendimais.
B.P.: Didelis platformų pliusas – galimybė paprastai investuoti labai mažas sumas bei diversifikuoti investicijas, pvz., investuojant smulkesnes sumas į dešimtis projektų skirtingose platformose ar net valstybėse. Bet privalumas rinktis kartu gali būti ir didžiausiu trūkumu.
Didžiausi platformų trūkumai – investuotojui pateikiamos informacijos kokybės ir platformų operatorių standartų nevienodumas. Skirtingos platformos gali turėti skirtingus tikslus ar kokybės ir skaidrumo karteles, kas kraštutiniais atvejais neprofesionaliems investuotojams gali lemti padidintą riziką. Taip pat, paskolos nemokumo atveju, platformos operatorius rizikuoja tik savo reputacija, nes jis nėra kreditorius. Galiausiai, nors platformos pirmiausia yra skirtos neprofesionaliems investuotojams, siekiant investuoti protingai rekomenduočiau žinoti bazinius finansuojamo segmento ir apskritai finansų dėsnius.
Kokie didžiausi privačios skolos fondo privalumai ir trūkumai investuotojui?
B.P.: Pagrindiniai privalumai – pastaruoju metu kai kuriais atvejais didesnis pajamingumas nei platformose, profesionalus valdymas, griežtesnė ir didesnės apimties Lietuvos banko priežiūra, taip pat didesnių projektų, kurie nesikreipia į platformas, finansavimas. Taip pat – atvirojo tipo fondų privalomas investicinių vienetų išpirkimas investuotojo reikalavimu nepriklausomai nuo portfelyje esančių paskolų trukmės ir galimybė fonde diversifikuoti investicijas pagal finansuojamo verslo sektorių. Lietuvoje atviro tipo skolos fondai valdo daugiau turto nei uždarieji, nors užsienyje situacija atvirkščia.
Didžiausi trūkumai – dėl didelių reikalavimų, susijusių su investuotojų priėmimu į fondus, pradėti investuoti nėra taip paprasta, reikalinga užpildyti nemažą kiekį anketų, dėl ko investavimas internetu yra procesiškai klampesnis. Taip pat – bent kelių dešimčių tūkstančių eurų minimali investicijų suma. Be to, uždaro tipo fondai kliento pinigus užrakina ilgesniam laikotarpiui (pvz., 5 metams, nors atviro tipo fonduose šis terminas siekia 1-2 metus). Galiausiai, yra tikimybė, kad į fondo portfelį pateks konkrečiam investuotojui dėl subjektyvių priežasčių nepatinkančių investicijų.
M.S.: Žvelgiant iš eilinio, ypač pradedančiojo ar dideliais biudžetais nedisponuojančio investuotojo perspektyvos, didelė minimali investicijos suma yra trūkumas. Galbūt tai kai kuriuos paskatins auginti savo portfelį. Tačiau apie penkerius metus siekiantys investicijos terminai tikrai nėra tinkami kiekvienam investuotojui.
Fondo investicijos nėra viešos. Vieniems tai trūkumas, negalint rinktis sau priimtinų sričių ar rinkų, tačiau tai leidžia kompetentingam fondo valdytojui investuoti į sudėtingus projektus, kurie iš pirmo žvilgsnio mažiau patyrusiam investuotojui gali atrodyti rizikingi ar netinkami. Antra vertus, fondų uždarumas reiškia ir tai, kad investuotojui belieka pasikliauti fondo valdytojų reputacija ir profesionalumu, o šie faktoriai bei juos lemiantys žmonės su laiku keičiasi.
Nepaisant Lietuvos banko priežiūros, visuose fonduose (kaip ir platformose) yra skirtingas profesionalumo, standartų, strategijų ir kitų dedamųjų lygis. Kaip ir platformose, nesėkmės atveju fondo valdytojas teoriškai nerizikuoja savo pinigais, nebent negautu sėkmės mokesčiu ar reputacija.
Ar ir kiek profesionaliai valdomos investicijos?
M.S.: Sutelktinio finansavimo platformos operatorius atlieka profesionalią investuotojams pateikiamų projektų atranką, kritinį ekspertinį vertinimą, taip pat prižiūri finansuotus projektus jų eigoje. Investicinį sprendimą dėl konkretaus projekto finansavimo ir skiriamos sumos priima pats investuotojas. Skirtingi platformų operatoriai taiko nevienodus atrankos ir vertinimo kriterijus, strategijas ir bendruosius principus, bet lygiai tas pats galioja ir fondams, kurių valdytojai vadovaujasi skirtingomis strategijomis ar lūkesčiais.
B.P.: Fondo valdymo įmonė atlieka ne tik profesionalią investicijos atrinką, priežiūrą ir valdymą, bet ir kas mėnesį skaičiuoja fondo vertę, peržiūri portfelį ir finansuojamų įmonių statusą. Papildomai, smulkiems (mažiau nei 125 tūkst. Eur skiriantiems) investuotojams fondo valdytojas atlieka jų pačių vertinimą, t.y. įsitikinimą, kad fondo strategija ir rizikos lygis yra tinkami konkrečiam investuotojui.
Kokia investuotojo pasirinkimo laisvė?
M.S.: Platformose skelbiami tik atrinkti, platformos keliamus reikalavimus atitinkantys projektai. Investuotojas gali rinktis projektus, jų tipą, investavimo etapą, skiriamą sumą ir faktiškai pats investuotojas yra savo investicijų valdytojas, kuris naudojasi platformos operatoriaus ekspertine pagalba – informacija, vertinimais ir kt. Paprastai konkrečiame investiciniame projekte investicijos trukmė yra fiksuota ir nekeičiama, tačiau skirtinguose projektuose trukmė svyruoja nuo keleto mėnesių iki poros metų. Be abejo, investuotojas renkasi ir pačią platformą (ar keletą jų), vertindamas ligšiolinius rezultatus, komandos patikimumą ir profesionalumą, pateikiamos informacijos kokybę ir kitus faktorius.
B.P.: Investuotojas renkasi fondą, vertina jo veiklos komandą, veiklos istoriją, fondo rezultatus, investavimo strategiją bei gali įvertinti esamą fondo portfelį, bet negali nurodyti fondui, kur investuoti ateityje. Fondas savo nuožiūra atlieka investicinius sprendimus.
Koks galimas investicijų pelningumas?
M.S.: Paskutiniu metu Lietuvos NT sutelktinio finansavimo sektoriuje yra nusistovėjusios vidutinės 6-9% metinės palūkanos. Konkretaus projekto pajamingumas yra susijęs su projekto būsena, perspektyvomis, rizikomis. Investuotojo patogumui, platformos jau projekto pradžioje skelbia fiksuotas palūkanas, t.y. tikrąjį pajamingumą, kuris ir atitenka investuotojui. Kitaip nei fondai, daugeliu atvejų platformos investuotojams netaiko administracinių, valdymo, sėkmės ir kitų mokesčių – jie perkeliami paskolos gavėjui (verslui) ir iš esmės yra panašūs į tuos, kokius fondai taiko investuotojams.
B.P.: Sėkmingai veikiantys skolos fondai po visų mokesčių gali uždirbti 8-10% metinę grąžą, pastaruoju metu ji didėjo. Paprastai fondai skelbia tiek savo tikslinę, tiek faktinę praėjusių laikotarpių grąžą, kaip ir turimo portfelio svertinę palūkanų normą, visas išlaidas ir mokesčius, todėl investuotojas gali ganėtinai tiksliai žinoti, ko tikėtis baziniu, optimistiniu ir pesimistiniu scenarijais. Sutinku, kad platformose paprastai nėra mokesčių investuotojui, tačiau platformos taip pat nenurodo ir neviešina projektų savininkams taikomų komisinių, galinčių siekti 2-4%.
Kokie įprasti investicijos terminai?
M.S.: Jie, priklausomai nuo projekto, sutelktinio finansavimo platformose svyruoja tarp 3 ir 24 mėnesių, nors dažniausiai sutinkami apie 12-18 mėn. atvejai. Platformose skelbiami projektai su skirtingais terminais, tačiau vienam konkrečiam projektui terminas fiksuotas. T.y. jei investicija renkama, pvz., 18 mėn. laikotarpiui, neturėsite galimybės į tokį konkretų projektą investuoti pusmečiui ar metams.
B.P.: Jie priklauso nuo konkretaus fondo ir tam tikrais atvejais įmanomi investicinių vienetų išpirkimai jau po metų. Mūsų fondai gali išpirkti investicinius vienetus jau po 2 metų (su tam tikru įspėjimo iš anksto terminu). Nesulaukus 2 metų, egzistuoja tam tikra antrinė rinka.
Kokios galimos rizikos investuojant?
M.S. Esminė rizika sutelktiniame finansavime – paskolos gavėjo nemokumas dėl negeneruojamų pardavimų ar kitų problemų. Nuo tokio scenarijaus investuotojus apsaugome jų naudai įkeičiant NT objektą, kurio rinkos vertė dešimtimis procentų viršija paskolos dydį. Kitaip tariant, nesėkmės atveju pardavus įkeista turtą, lėšų su kaupu turi užtekti įsipareigojimams su kreditoriais padengti, o investuotojai bus pirmieji kreditorinėje eilėje. Dėl didelio paskolos ir įkeisto turto vertės santykio, neparduoti turto už įsipareigojimų vykdymui reikalingą sumą būtų įmanoma tik ypatingai didelių ekonominių ar neeilinių sukrėtimų atveju. Platformos operatoriaus atsakomybė yra investuotojui nurodyti riziką, bet kartu užtikrinti, kad prisiimama rizika būtų adekvati grąžai. Šiuo aspektu platformos operatorius atlieka ekspertinį vaidmenį, tačiau galutinis sprendimas dėl investavimo ir skiriamos sumos paliekamas investuotojui, kuris nusprendžia ar įkeičiamas turtas ir kitos apsaugos priemonės jį tenkina.
B.P.: Kaip ir bet kokiose investicijose, egzistuoja tam tikra nuostolių rizika įmonių, į kurias investuota, nemokumo atveju, tačiau man žinomi privačios skolos fondai investuoja tik į užtikrintą skolą, reikalaudami užstato bent 30% daugiau negu skolinama suma, vertina įmonę, jos komandą ir akcininkus, vertina verslo sektorių ir taiko eilę kitų riziką ribojančių reikalavimų. Jeigu reikėtų lyginti fondo ir platformos riziką žiūrint bendrai į abi rinkas kaip visumas – manau, jog vidutinis fondo valdytojas yra konservatyvesnis negu vidutinis platformos valdytojas. Žinoma, ne visi fondai yra vienodai geri, ne visi valdytojai yra vienodai patyrę. Tikiu, kad tiek fondai, tiek platformos, kurie dirba investuotojams (o ne komisiniams) ir kantriai, abejoms rinkos bręstant bus įvertinti investuotojų.
Kiek sudėtingos ir diversifikuotos investicijos?
M.S.: Mūsų platformos, besispecializuojančios NT, atveju, investicijos yra pakankamai aiškios ir suprantamos, yra labai aiškios užtikrinimo priemonės (NT įkeitimas), o ir patys projektai yra daugeliu atvejų suprantami ir investuotojui suprantamai pateikti. Diversifikavimas yra paliktas paties investuotojo nuožiūrai. Mes patys orientuojamės į perspektyvius ir likvidžius projektus, kurių daugelis yra aktyviausią NT rinką turinčiame Vilniuje, bet laikas nuo laiko pasiūlome ir įvairesnių lokacijų bei objektų – pvz., vėjo jėgainių parką, atostogų būstą Palangoje ar Birštone ir pan. Siekiame tam tikros finansuojamų projektų įvairovės, tačiau suprantama, kad diversifikacija mūsų atveju įmanoma tik viename (NT) sektoriuje, o vienas fondas gali aprėpti įvairesnių verslo segmentų, jei tik strategija yra plati (kas savaime gali būti ir problema).
B.P.: Fondų yra įvairių (nuo tokių, kurie skolina tik su NT užstatu ir patys konkuruoja dėl investicijų su platformomis) iki tokių, kurie gali investuoti į labai kompleksinius, sofistikuotus sandorius ir nebūtinai NT srityje (pvz. skolinti aukštųjų technologijų bendrovių plėtrai, įmonių įsigijimams ir panašiai).
Diversifikacijos kontekste fondų taip pat yra įvairių, bet labiausiai tikėtina, kad fondai turės mažiau, bet labai išdirbtų projektų (Lietuvoje 10 vienu metu portfelyje investicijų turintis fondas jau būtų laikomas tikrai diversifikuotu). Šiuo aspektu per platformas investuojantys klientai tikrai gali turėti daug platesnę diversifikaciją.
Kokia galimybė pasitraukti iš investicijų anksčiau termino?
M.S.: Sutelktinio finansavimo ekosistemoje atsiranda ir stiprėja antrinė rinka, kurioje nauji ir esami investuotojai gali pirkti ar parduoti savo investicijas. Kadangi investicijos paprastai yra mažesnės (vertinant pavienius projektus, o nebūtinai visą portfelį), jos atitinkamai ir likvidesnės.
B.P.: Esant poreikiui, fondų valdytojai paprastai gali rasti kitą investuotoją, kuris galėtų antrinėje rinkoje įsigyti pirmajam investuotojui priklausančius investicinius vienetus.
APIBENDRIDINIMAS
*Orientaciniai skaičiai. Investavimas visada susijęs su rizika.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti
investuoti į NT?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB Trečia diena, valdanti platformą Röntgen, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.