Apie metus lietuvius palepinę seniai matytomis ir infliaciją pranokstančiomis palūkanomis, indėliai po truputį grįžta į mažesnio pelningumo teritoriją. Pajutę pasyvių pajamų atnešamą vertę, gyventojai aktyviai ieško, kur dabar investuoti indėliuose laikytas lėšas.

Pastaruosius metus net didieji Lietuvos bankai siūlė dešimtmetį nematytas, 3-4 proc. siekiančias palūkanas už indėlius. Tačiau jau nuo šių metų pradžios indėlių grąža pradėjo mažėti. Europos centriniam bankui sumažinus bazines palūkanas, indėlių pelningumas jau traukiasi dar labiau. 

Antros pagal dydį Lietuvos sutelktinio NT finansavimo platformos „Röntgen“ partnerė Greta Zarembienė pastebi, kad dalis lietuvių, pajutę pasyvių pajamų naudą, nebenori santaupų laikyti indėliuose ir dairosi kitos pelningos ir mažiau rizikingos investicijos. 

„Indėlius laikau ne investavimo, o taupymo priemone, tačiau pastarieji didesnių palūkanų metai po ilgos pertraukos žmonėms leido pajusti pinigų sukuriamą vertę. Jeigu šeima laikė 30 tūkst. eurų  indėlį banke, jis per metus jiems uždirbo apie 1 tūkst, kas yra jau juntama suma prisidėti prie atostogų ar apmokėti papildomus būrelius vaikams. Indėlių palūkanoms mažėjant, jaučiam, kad dalis gyventojų pradeda ieškoti, kur įdarbinti savo pinigus už didesnę grąžą ir su konservatyvia rizika“, – tinklalaidėje sakė G. Zarembienė. 

Pasak jos, viena sparčiai populiarėjančių alternatyvų indėliams, investiciniam būstui ar kitiems instrumentams yra sutelktinio finansavimo platformos su nekilnojamojo turto įkeitimu. Pernai Lietuvos sutelktinio finansavimo rinka augo 43 proc. iki 230 mln. Eur.  „Röntgen“ praėjusiais metais augo daugiau nei dvigubai iki 55,8 mln. Eurų ribos ir nuo pernai metų savo investuotojams išmokėjo per 5 mln. Eurų uždirbtų palūkanų. 

„Turime gražių pavyzdžių, kai pasibaigus indėlio terminui šeimos pasitaria ir nebenori pinigų toliau laikyti už 3 proc. metinių palūkanų, todėl įdarbina tuos pinigus pas mus, kur dabar uždirbs apie 10 proc., ir jų naudai bus įkeistas nekilnojamasis turtas“, – sako G. Zarembienė. Anot jos, platforma investuotojams šiuo metu siūlo  8-12 proc. metinę grąžą ir, svarbiausia, vertingo nekilnojamojo turto pirminį įkeitimą.

„Sutelktinis finansavimas  yra visiems gerai pažįstamas skolinimas su užstatu. Anksčiau šis įrankis buvo prieinamas tik siauram profesionalų ar stambaus kapitalo savininkų ratui. Naujos technologijos leidžia investuoti kiekvienam, investuoti nuo 100 eurų, o platforma pasirūpina, kad investuotojų naudai būtų įkeistas gerokai vertingesnis NT su pirminiu įkeitimu. Tai reiškia, kad esant reikalui paskola gali būti išieškota iš įkeisto turto. Investuotojai investuoja trumpam laikotarpui, dažniausiai – metams ir gauna fiksuotą patrauklią grąžą. Kitaip tariant, mūsų investuotojai tampa bankais – skolina su užstatu“, – tvirtina „Röntgen“ partnerė G. Zarembienė. 

Jos teigimu, platformoje vis daugiau investuoja pačių įvairiausių amžiaus grupių ir specialybių gyventojai, įskaitant ir stambius privačius investuotojus, užsienio lietuvius ar net senjorus, kurie ieško alternatyvų indėliams. Kita vertus, „Röntgen“ gausu ir finansų profesionalų ar stambaus kapitalo valdytojų, pasitikinčių platformos konservatyvia projektų atranka, tarp jų – ir bankai, kurie investuoja lygiomis sąlygomis kaip ir mažmeniniai investuotojai.

„Esame turėję istoriją, kai vienas mūsų investuotojas, turintis gana didelį portfelį, atvirai pasidalino su mumis, kad dalį investicijų nusprendė pasidėti į indėlį konkrečiam banke už beveik 4 proc. metinių palūkanų. Po trijų savaičių tas pats bankas investavo pas mus už 11 proc. metinių palūkanų. Taip išeina, kad patikėjęs savo pinigus, žmogus prarado dalį uždarbio“, – sako  G. Zarembienė. 

„Sutelktinis finansavimas yra visomis prasmėmis paprastas: fiksuota grąža, šiuo metu pranokstanti ilgalaikę grąžą akcijų rinkose ar nuomojant butą. Investuotojų naudai visada įkeičiamas už paskolą gerokai didesnės vertės turtas, užtikrinantis skolos grąžinimą nesklandumų atveju. Pačius investicinius projektus atrenkame labai atidžiai, užsakome teisininkų, turto vertintojų ir kitų ekspertų išvadas, įkeičiame tik apdraustą ir likvidų nekilnojamąjį turtą. Paprastas ir pats investavimo procesas. Galiausiai, sutelktinio finansavimo rinką jau beveik dešimtmetį prižiūri Lietuvos bankas“, – komentuoja G. Zarembienė.

Investavimas užsienyje

Ji taip pat pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvos investuotojai domisi galimybėmis užsienyje, taip pat aktyviai reklamuojamos obligacijos. Tai savaime nėra prastos alternatyvos, tačiau prieš investuojant reikėtų detaliai pasidomėti visomis sąlygomis. 

„Obligacijų rinkoje matomas tikras renesansas, tačiau gyventojams svarbu įsitikinti, koks turtas įkeičiamas jų naudai. Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkoje nusistovėjusi nerašyta taisyklė dėl pirminio turto įkeitimo, tuo tarpu platinant obligacijas įkeitimai dažnai nėra tokie tvirti. Panašios rizikos ir investuojant užsienio platformose: grąža gali būti artima Lietuvai, tačiau pirminiai turto įkeitimai sutinkami retai. Matom, kad investuotojai pasidomėję galimybėmis užsienyje grįžta ir investuoja Lietuvoje“, – tvirtina G. Zarembienė.  

Tad alternatyvų indėliams ieškantiems ji rekomenduoja išbandyti sutelktinį finansavimą – pradėti galima vos nuo 100 Eur, o vien ši patirtis gali atnešti vertingų įkvėpimų ir supratimo. „Bazinėms palūkanoms mažėjant ir toliau, pigs ir privati skola, todėl šiuo metu yra pats tinkamiausias metas investuoti ir užfiksuoti aukštesnę grąžą“, – teigia G. Zarembienė.