Didelė dalis lietuvių šiandien dairosi galimybės investuoti užsienyje. Tačiau palyginti su Lietuva, didžiosiose Vokietijos, Prancūzijos ar kitų Vakarų Europos šalių sutelktinio NT finansavimo platformose šiuo metu investuotojams siūlomos silpnesnės investicijos užtikrinimo priemonės ir mažesnė metinė grąža. Su investicijomis dirbantys sutelktinio finansavimo platformų valdytojai pastebi, kad susipažinę su užsienio galimybėmis ir rizikomis, lietuviai dažnai grįžta į pažįstamą ir pelningesnę namų rinką.

Paskutiniu metu jaučiamas išaugęs investuotojų susidomėjimas investicijų diversifikavimu užsienyje. Žvalgantis investavimo galimybių svetur, dėmesys krypsta ir į Lietuvoje ir visoje Europoje populiarias sutelktinio NT finansavimo platformas. Bet pradėjus gilintis, dažnas investuotojas nustemba, kad „namų“ rinkoje jiems siūloma ne tik viena solidžiausių grąžų, bet ir tvirčiausios investicijų užtikrinimo priemonės. 

Pastaruosius metus Lietuvos sutelktinio NT finansavimo rinkoje investuotojams siūlomi projektai su 8-12 proc. metine grąža. Palyginimui, didžiausiose Vokietijos sutelktinio finansavimo platformose („Exporo“, „Planethome Investment“, „Bergfurst“ ar „Zinsbaustein“) metinė grąža šiuo metu siekia 6-11 proc, Prancūzijos „Anaxago“ – 8-12 proc., o keliose Nyderlandų platformose – 6-10 proc. 

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo gana nedidelis skirtumas Lietuvos platformų naudai, tačiau jis išryškėja pradedant gilintis į sąlygas. Didžiausią grąžą siūlantys projektai Vokietijoje ar Prancūzijoje praktiškai niekada neturi pirminio turto įkeitimo investuotojų naudai. Šių šalių platformose į projektus paprastai investuojama kaip į „subordinuotąsias paskolas“, kurios neturi jokio turto įkeitimo ir kuriose investuotojo reikalavimai tenkinami tik prieš tai padengus įsiskolinimus kitiems kreditoriams. 

Dažnas scenarijus yra ir antrinis turto įkeitimas, kai mažmeniniai investuotojai neturi prioriteto prieš stambesnius kreditorius, tokius kaip fondai ar bankai. Tik Olandijoje galima dažniau rasti smulkesnių, dažniausiai pavienių individualių namų vystymo projektų su pirminiu turto įkeitimu. O tie stambesni vystymo projektai, kurie investuotojams siūlo pirminį turto įkeitimą, Vakarų Europos šalyse yra ne tik reti, bet ir siūlantys pačias mažiausias, apie 6 proc. siekiančias metines palūkanas. 

Visa tai kontrastuoja su Lietuvos rinka, kurioje pirminis turto įkeitimas kol kas yra nerašytas platformų standartas, o jį turintys projektai atneša 8-12 proc. metinę grąžą. Tad lyginant palyginamus dalykus – investicinius projektus su pirminiu turto įkeitimu investuotojų naudai – Lietuvos platformose siūloma grąža gali būti ir dukart didesnė nei Vakarų Europoje, o panašią grąžą kaip mūsų šalyje užsienio rinkose galima gauti nebent be užtikrinimo priemonių. Todėl diversifikacijos užsienyje galimybės gali lengvai virsti papildomomis rizikomis ir nežinomybėmis. 

Panašūs skirtumai Lietuvos ir Vakarų platformose buvo matomi ir prieš pastarojo meto Euribor šuolį, kai Vokietijoje ir kitose šalyse įprasta grąža be užtikrinimo priemonių siekė 4-5 proc., o Lietuvoje su pirmine hipoteka – 8-10 proc. 

Šiame kontekste svarbu paminėti ir NT rinkos judėjimą skirtingomis kryptimis. Pernai paskutinį ketvirtį NT kainos Vokietijoje smuko maždaug 7,1 proc., Prancūzijoje 3,6, Nyderlanduose 1 proc., kai Lietuvoje augo 8,3 proc. NT kainų smukimas Vakarų Europos valstybėse reiškia ir tai, kad nemokumo atveju išieškojimas tampa dar sudėtingesnis parduodant atpigusį investuotojams užstatytą turtą ir stovint kreditorių eilės pabaigoje. 

Apsukę ratą grįžta atgal

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos sutelktinio finansavimo rinka pernai sudarė 230 mln. Eur ir per metus išaugo 43 proc. Ankstesniais metais rinka taip pat augo 40 proc. viršijančiu tempu. 

Pasak Lietuvos sutelktinio NT finansavimo platformos „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovės Gretos Zarembienės, Lietuva buvo viena pirmųjų valstybių pasaulyje, atskiru įstatymu pradėjusi reglamentuoti sutelktinį finansavimą. Netgi prieš kelerius metus įsigaliojęs ES Sutelktinio finansavimo reglamentas nemaža dalimi buvo įkvėptas lietuviškojo įstatymo. 

„Todėl Lietuvą galima pelnytai laikyti viena labiausiai subrendusių, mažiausiai skandalų turėjusių ir tvariausių sutelktinio finansavimo rinkų. Net ir dabar Lietuvos platformos išlaiko įstatymiškai neprivalomą, bet investuotojams itin palankų pirminės hipotekos investiciniuose projektuose standartą, ir vis vien siūlo geresnį uždarbį nei užsienio kompanijos. Kaip ir dauguma investicinių įmonių, jaučiame klientų norą diversifikuotis, tačiau dauguma pasidomėję galimybėmis Vakarų Europoje grįžta atgal, kur pažįstama rinka, mažesnė rizika ir didesnė grąža“, – sako G. Zarembienė. 

Anot jos, viena iš priežasčių, kodėl investicinė grąža Lietuvoje didesnė, yra mažiau konkurencingos mūsų šalies kapitalo rinkos, t.y. daug mažesnis kreditorių bei investuotojų kiekis ir pinigų masė, dėl kurios konkuruoja besiskolinantis verslas. 

„Baltijos šalys ir ypač Lietuva jau baigia pavyti Vakarų Europos ekonominio išsivystymo vidurkius, esame pajėgiausių pasaulyje ekonominių ir gynybinių organizacijų dalis, kurią vis geriau pažįsta Vakarų kapitalo rinkų žaidėjai. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje investicijų grąža Lietuvoje artės prie Vakarų Europos rodiklių, tačiau šiandien esame bene geriausią apsauginių mechanizmų ir grąžos balansą investuotojams siūlanti rinka“, – teigia G. Zarembienė.

Pasak jos, investuoti „namų“ rinkose gyventojams patrauklu dėl artumo ir išmanymo. Savo rinka investuotojams visada yra pranašumas, nes joje geriausiai suprantama teisinė bazė, geriau jaučiamas rinkos aktyvumas ir nuotaika, lengviau prieinama informacija apie projektų savininkus bei geriau suvokiamos tiek rizikos, tiek galimybės. 

„Jaučiame, kad Lietuvos investuotojai domisi užsieniu, kur neva žolė žalesnė. Bet lygiai taip pat girdime, kad pirmosios pažintys ar bandymai užsienio platformose įrodo Lietuvos rinkos brandą, tvirtybę ir pelningumą. Be abejo, visos investicijos susijusios su tam tikromis rizikomis, tačiau sutelktinio NT finansavimo srityje Lietuva, manau, gali pelnytai didžiuotis sukūrusi tvirtą ekosistemą, kurioje gerą grąžą lydi tvirtos užtikrinimo priemonės“, – tvirtina „Röntgen“ atstovė.