„Röntgen“ suteikta europinė sutelktinio finansavimo licencija
Platformai „Röntgen“ (UAB „Trečia diena“) Lietuvos bankas suteikė sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo licenciją pagal ES sutelktinio finansavimo reglamentą. Europinis reguliavimas investuotojams netrukus atneš „persigalvojimo laikotarpio“ ir kitas naujoves, o pati platforma nuo šiol turės galimybę paprasčiau plėsti veiklos geografiją.
Nuo 2016 m. Lietuvoje galiojantis Sutelktinio finansavimo įstatymas buvo vienas pirmųjų tokio tipo teisės aktų Europoje ir net pasaulyje. O nuo šių metų lapkričio jį pakeis ES sutelktinio finansavimo reglamentas – teisės aktas, visame žemyne reguliuojantis sutelktinio finansavimo paslaugų veiklą ir priežiūrą. Nuo šiol europinę licenciją turintys sutelktinio finansavimo platformų operatoriai paslaugas galės teikti visose ES valstybėse, o pats reglamentas suvienodins šią veiklą skirtingose rinkose.
Ankstyvas sutelktinio finansavimo reguliavimas Lietuvoje lėmė tai, kad ES reglamentas didele apimtimi panašus į lietuviškąjį įstatymą. Lietuva viena pirmųjų siekė apsaugoti investuotojus į sutelktinį finansavimą nuo nereguliuojamose kaimyninėse rinkose matytų apgaulės atvejų ar skandalų, susijusių su prarastomis investicijomis. Tad nors ES reglamento įsigaliojimas visame žemyne yra reikšmingas įvykis, ypač anksčiau nereguliuotose rinkose, Lietuvos investuotojai didelių pokyčių nepajus ir investavimo procesas jiems reikšmingai nesikeis.
Bene didžiausia investuotojų laukianti europinio reglamento atnešama naujovė bus „persigalvojimo laikotarpis“, t.y. galimybė per tam tikrą laiką atsisakyti jau atliktos investicijos. Panašus principas galioja grąžinant prekes ar imant vartojimo kreditą. Šia galimybe „Röntgen“ investuotojai galės naudotis ne vėliau kaip 2023 m. lapkričio 10 d.
Europinė licencija investuotojams taip pat lems šiek tiek patogesnes investicines sutartis – senosios nesikeis, tačiau naujai sudaromos sutartys taps išsamesnės ir labiau standartizuotos. Investavimo procesai pagal europinę licenciją tampa kruopštesni: pvz., iš operatorių yra reikalaujama detalesnių priimtinumo testų ir projektų vertinimų, kas įpareigoja licencijuotas platformas dar labiau pasitempti, o investuotojams suteikia papildomą naudą toliau mažinant rizikas.
Žvelgiant iš pačios platformos perspektyvos, su europine licencija „Röntgen“ įgijo galimybę aktyviai pritraukti investuotojus visoje ES. Tiesa, finansuoti projektus užsienyje be aktyvios reklamos užsienyje buvo galima ir anksčiau. Šiuo aspektu „Röntgen“ ir toliau didžiausią dėmesį skirs geriausiai pažįstamos namų rinkos NT projektams ir vartotojams, tačiau toliau plės veiklą daugiausia tarptautine teise reguliuojamoje aviacijos verslo srityje.
Pasak „Röntgen“ vadovo Martyno Stankevičiaus, didelių iššūkių licencijavimo metu platforma nepatyrė, juolab kad ES reguliavimas yra artimas jau ne vienus metus galiojančiam lietuviškajam sutelktinio finansavimo įstatymui. Jo teigimu, europinis reguliavimas visų pirma suvienodins taisykles Lietuvos ir kitų ES šalių dalyviams, bet nekoreguos „Röntgen“ strategijos. Taip pat, suvienodinus reguliavimą, tikimasi, kad formuosis geroji ES praktika, o Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) kartu su vietos reguliuotojais galės tapti oficialiais rinkos patarėjais interpretuojant vieną ar kitą reikalavimą.
„Vienas mus kiek nuvylęs naujo reguliavimo aspektas yra tai, kad kaip įmonė „Röntgen“ nuo šiol nebegalės atlikti investicijų į platformoje skelbiamus projektus. Iki šiol mes kaip juridinis asmuo investuodavome į skelbiamus projektus kartu su visa rinka, šitaip demonstruodami, kad pasitikime tuo, ką siūlome investuotojams. Manome, kad šios praktikos draudimas yra perteklinis, bet toliau ją tęsime kaip fiziniai asmenys – darbuotojai ir akcininkai“, – sako M. Stankevičius.
Licencijuotis pagal ES reglamentą padėjo advokatų profesinė bendrija „Response Legal“. Jos advokatas ir vadovaujantis partneris Vytautas Šenavičius sako, kad „Röntgen“ ir toliau tiesiogiai prižiūrės Lietuvos bankas – viena iš labiausiai patyrusių priežiūros institucijų ES sutelktinio finansavimo srityje.
Jis atkreipia dėmesį, kad „Röntgen“, kaip ir daugelis kitų licencijos siekusių Lietuvos platformų, rinkosi platesnę sutelktinio finansavimo paslaugų apimtį nei kitų ES šalių rinkos dalyviai. Pagrindinė priežastis – ketinimas teikti platesnį spektrą paslaugų ir kurti investuotojams inovatyvesnius investavimo mechanizmus.
„Pavyzdžiui, „Röntgen“ platforma ateityje ketina teikti automatinio investavimo paslaugą, taikyti kreditų vertinimo balus sutelktinio finansavimo projektams, siūlyti sutelktinio finansavimo projektų kainodarą ir (arba) nustatyti palūkanų normą. Lietuvoje tai nėra naujiena, tačiau kitose ES valstybėse platformos rinkosi paprastesnį ir greitesnį būdą gauti licenciją, tačiau kartu ir apsiribojo save minėtų paslaugų neteikti“, – sako V. Šenavičius.
Pasak jo, „Röntgen“ ne tik skelbia investicinius NT vystymo projektus, bet ir aktyviai veikia obligacijų rinkoje. Todėl europinio licencijavimosi procesas „Röntgen“ kiek užtruko, nes platformai reikėjo parengti papildomus dokumentus ir aprašymus siekiant atsakyti į specifinius Lietuvos banko klausimus. Vis dėlto platforma įrodė, kad yra pasirengusi teikti skolos vertybinių popierių sutelktinį finansavimą pagal ES taisykles.
„Kadangi „Röntgen“ komanda turi patirties obligacijų srityje, visi klausimai buvo greitai atsakyti“, – teigia V. Šenavičius.
Per pirmą 2023 m. pusmetį NT projektų finansavimui profesionalūs ir smulkieji „Röntgen“ investuotojai iš viso sutelkė 23 mln. Eur arba 118% daugiau nei pernai tuo pat metu. Platforma šiuo metu vienija daugiau kaip 16 tūkst. investuotojų bendruomenę. Aktyvią veiklą „Röntgen“ vykdo nuo 2017 m., per šį laiką platformos investuotojai iš viso sutelkė daugiau kaip 76 mln. Eur.
„Röntgen“ suteikta europinė sutelktinio finansavimo licencija
Platformai „Röntgen“ (UAB „Trečia diena“) Lietuvos bankas suteikė sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo licenciją pagal ES sutelktinio finansavimo reglamentą. Europinis reguliavimas investuotojams netrukus atneš „persigalvojimo laikotarpio“ ir kitas naujoves, o pati platforma nuo šiol turės galimybę paprasčiau plėsti veiklos geografiją.
Nuo 2016 m. Lietuvoje galiojantis Sutelktinio finansavimo įstatymas buvo vienas pirmųjų tokio tipo teisės aktų Europoje ir net pasaulyje. O nuo šių metų lapkričio jį pakeis ES sutelktinio finansavimo reglamentas – teisės aktas, visame žemyne reguliuojantis sutelktinio finansavimo paslaugų veiklą ir priežiūrą. Nuo šiol europinę licenciją turintys sutelktinio finansavimo platformų operatoriai paslaugas galės teikti visose ES valstybėse, o pats reglamentas suvienodins šią veiklą skirtingose rinkose.
Ankstyvas sutelktinio finansavimo reguliavimas Lietuvoje lėmė tai, kad ES reglamentas didele apimtimi panašus į lietuviškąjį įstatymą. Lietuva viena pirmųjų siekė apsaugoti investuotojus į sutelktinį finansavimą nuo nereguliuojamose kaimyninėse rinkose matytų apgaulės atvejų ar skandalų, susijusių su prarastomis investicijomis. Tad nors ES reglamento įsigaliojimas visame žemyne yra reikšmingas įvykis, ypač anksčiau nereguliuotose rinkose, Lietuvos investuotojai didelių pokyčių nepajus ir investavimo procesas jiems reikšmingai nesikeis.
Bene didžiausia investuotojų laukianti europinio reglamento atnešama naujovė bus „persigalvojimo laikotarpis“, t.y. galimybė per tam tikrą laiką atsisakyti jau atliktos investicijos. Panašus principas galioja grąžinant prekes ar imant vartojimo kreditą. Šia galimybe „Röntgen“ investuotojai galės naudotis ne vėliau kaip 2023 m. lapkričio 10 d.
Europinė licencija investuotojams taip pat lems šiek tiek patogesnes investicines sutartis – senosios nesikeis, tačiau naujai sudaromos sutartys taps išsamesnės ir labiau standartizuotos. Investavimo procesai pagal europinę licenciją tampa kruopštesni: pvz., iš operatorių yra reikalaujama detalesnių priimtinumo testų ir projektų vertinimų, kas įpareigoja licencijuotas platformas dar labiau pasitempti, o investuotojams suteikia papildomą naudą toliau mažinant rizikas.
Žvelgiant iš pačios platformos perspektyvos, su europine licencija „Röntgen“ įgijo galimybę aktyviai pritraukti investuotojus visoje ES. Tiesa, finansuoti projektus užsienyje be aktyvios reklamos užsienyje buvo galima ir anksčiau. Šiuo aspektu „Röntgen“ ir toliau didžiausią dėmesį skirs geriausiai pažįstamos namų rinkos NT projektams ir vartotojams, tačiau toliau plės veiklą daugiausia tarptautine teise reguliuojamoje aviacijos verslo srityje.
Pasak „Röntgen“ vadovo Martyno Stankevičiaus, didelių iššūkių licencijavimo metu platforma nepatyrė, juolab kad ES reguliavimas yra artimas jau ne vienus metus galiojančiam lietuviškajam sutelktinio finansavimo įstatymui. Jo teigimu, europinis reguliavimas visų pirma suvienodins taisykles Lietuvos ir kitų ES šalių dalyviams, bet nekoreguos „Röntgen“ strategijos. Taip pat, suvienodinus reguliavimą, tikimasi, kad formuosis geroji ES praktika, o Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) kartu su vietos reguliuotojais galės tapti oficialiais rinkos patarėjais interpretuojant vieną ar kitą reikalavimą.
„Vienas mus kiek nuvylęs naujo reguliavimo aspektas yra tai, kad kaip įmonė „Röntgen“ nuo šiol nebegalės atlikti investicijų į platformoje skelbiamus projektus. Iki šiol mes kaip juridinis asmuo investuodavome į skelbiamus projektus kartu su visa rinka, šitaip demonstruodami, kad pasitikime tuo, ką siūlome investuotojams. Manome, kad šios praktikos draudimas yra perteklinis, bet toliau ją tęsime kaip fiziniai asmenys – darbuotojai ir akcininkai“, – sako M. Stankevičius.
Licencijuotis pagal ES reglamentą padėjo advokatų profesinė bendrija „Response Legal“. Jos advokatas ir vadovaujantis partneris Vytautas Šenavičius sako, kad „Röntgen“ ir toliau tiesiogiai prižiūrės Lietuvos bankas – viena iš labiausiai patyrusių priežiūros institucijų ES sutelktinio finansavimo srityje.
Jis atkreipia dėmesį, kad „Röntgen“, kaip ir daugelis kitų licencijos siekusių Lietuvos platformų, rinkosi platesnę sutelktinio finansavimo paslaugų apimtį nei kitų ES šalių rinkos dalyviai. Pagrindinė priežastis – ketinimas teikti platesnį spektrą paslaugų ir kurti investuotojams inovatyvesnius investavimo mechanizmus.
„Pavyzdžiui, „Röntgen“ platforma ateityje ketina teikti automatinio investavimo paslaugą, taikyti kreditų vertinimo balus sutelktinio finansavimo projektams, siūlyti sutelktinio finansavimo projektų kainodarą ir (arba) nustatyti palūkanų normą. Lietuvoje tai nėra naujiena, tačiau kitose ES valstybėse platformos rinkosi paprastesnį ir greitesnį būdą gauti licenciją, tačiau kartu ir apsiribojo save minėtų paslaugų neteikti“, – sako V. Šenavičius.
Pasak jo, „Röntgen“ ne tik skelbia investicinius NT vystymo projektus, bet ir aktyviai veikia obligacijų rinkoje. Todėl europinio licencijavimosi procesas „Röntgen“ kiek užtruko, nes platformai reikėjo parengti papildomus dokumentus ir aprašymus siekiant atsakyti į specifinius Lietuvos banko klausimus. Vis dėlto platforma įrodė, kad yra pasirengusi teikti skolos vertybinių popierių sutelktinį finansavimą pagal ES taisykles.
„Kadangi „Röntgen“ komanda turi patirties obligacijų srityje, visi klausimai buvo greitai atsakyti“, – teigia V. Šenavičius.
Per pirmą 2023 m. pusmetį NT projektų finansavimui profesionalūs ir smulkieji „Röntgen“ investuotojai iš viso sutelkė 23 mln. Eur arba 118% daugiau nei pernai tuo pat metu. Platforma šiuo metu vienija daugiau kaip 16 tūkst. investuotojų bendruomenę. Aktyvią veiklą „Röntgen“ vykdo nuo 2017 m., per šį laiką platformos investuotojai iš viso sutelkė daugiau kaip 76 mln. Eur.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti
investuoti į NT?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB Trečia diena, valdanti platformą Röntgen, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.