Kur lietuviai per mėnesį investavo beveik 10 mln. Eur?
Mažmeniniai ir profesionalūs sutelktinio NT finansavimo platformos „Röntgen“ investuotojai vien per gegužės mėnesį sutelkė rekordinius 9,3 mln. Eur. Dar visai neseniai tokia suma būtų prilygusi viso pusmečio platformos rezultatui. Ką rodo toks lietuvių susidomėjimas sutelktiniu NT užtikrintų paskolų finansavimu?
Pats sutelktinis finansavimas yra įstatymu nuo 2016 m. reglamentuota ir Lietuvos banko prižiūrima veikla, sujungianti verslo idėjų turinčius nekilnojamojo turto vystytojus su pinigus įdarbinti norinčiais investuotojais. Iki platformų atsiradimo NT vystymas buvo finansuojamas bankų, fondų ar prieinamas tik patiems stambiausiems investuotojams, o sutelktinio finansavimo platformos šią galimybę atvėrė kiekvienam.
Sutelktinis finansavimas sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. Lietuvos banko duomenimis, visos šalies sutelktinio finansavimo rinka pernai paaugo 40% iki 161 mln. Eur, vis labiau įsitvirtindama šalia kitų investavimo „banginių“ – investicinio būsto, akcijų ar fondų. Visgi „Röntgen“ platforma auga dar greičiau – dar visai neseniai šios gegužės investuotojų sutelkta suma būtų prilygusi viso pusmečio rezultatui. O nuo šių metų pradžios per „Röntgen“ jau sutelkta 19,7 mln. Eur – vos keliais milijonais mažiau nei visų 2022 m. rezultatas. Kas gi lemia tokį proveržį?
Pasak „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovės Gretos Zarembienės, pastarojo meto platformos rezultatus lemia kelių ryškių tendencijų visuma: dėl Euribor pokyčių ir lankstumo NT vystytojams platformos tampa konkurencingesnėmis nei bankai ar fondai, o investuotojai vertina solidžią 7-10% fiksuotą metinę grąžą ir NT įkeitimu užtikrintas investicijas. Konkrečiai „Röntgen“ atveju prisideda ir viena konservatyviausių ir griežčiausių rinkoje projektų atrankos strategija, iki šiol lemianti pilnai vykdomus įsipareigojimus ir paskolos vėlavimų nebuvimą.
„Kalbant apie vystytojus, pakilus Euribor palūkanoms, projektų finansavimas per platformas jiems tapo itin patrauklus. Nors būsto rinka išlieka nuosaiki, tęsiami jau pradėti projektai ir startuoja nauji, tad finansavimas vystytojams buvo ir yra reikalingas. O investuotojai į platformą atsigręžia dėl skirtingų priežasčių: vieniems fiksuota grąža šiandien yra patraukliau nei banguojančios akcijų rinkos, kiti vertina trumpus, 6-18 mėn. siekiančius investicinius terminus. Galiausiai, šiandienos aplinkybėmis daugumos investuotojų poreikius puikiai atliepia 7-10% metinė grąža su įkeistu už paskolą gerokai didesnės vertės turtu“, – sako G. Zarembienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad vienintelis ryškesnis su sutelktiniu finansavimu susijęs nerimas šiandien yra rinkoje padidėjęs vėluojančių paskolų kiekis. Tačiau šių iššūkių „Röntgen“ viena nedaugelio rinkoje išvengia.
„Grąža platformose tikrai neturėtų būti pagrindinis kriterijus. Įtemptu ekonominiu laikotarpiu verta rinktis platformas ir projektus su atidžiai įvertintomis ir skaidriai iškomunikuotomis rizikomis. Ši „Röntgen“ strategija platformai niekada neleido būti palūkanų lydere rinkoje, tačiau tokio tikslo ir neturėjome. Mūsų investuotojams daug svarbiau yra tai, kad įsipareigojimai vykdomi laiku ir be nesklandumų“, – sako G. Zarembienė.
Rekordinę gegužę „Röntgen“ platformos investuotojai finansavo tokius naujus ir jau vystomus Vilniaus NT projektus kaip „B Kvadratu“, „Vilniaus Džiazas“, „We Loft“, „Lazdynėliai Pictures“, „Horizontai“, „Linkmenų 4“ ir „Kaip Niujorke by Citus“. Šie projektai gerai iliustruoja platformos įvairovę ir orientaciją į stambesnius, patyrusių vystytojų projektus. „Röntgen“ investuotojai gali patys rinktis, kokia apimtimi ir į kokius projektus investuoti: vis dar vystomus ar jau užbaigtus. Rekordinę gegužę finansuotų projektų vidutinės metinės palūkanos siekė 9,7%.
Beje, metų pradžioje „Röntgen“ kartu su KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikto 500 investuotojų tyrimo duomenimis, sutelktinio finansavimo NT nebandę investuotojai geriausiai pasiteisinančiomis priemonėmis laiko NT pirkimą, akcijas ir fondus. Visgi tarp jau platformas naudojančių vartotojų sutelktinis NT finansavimas su dideliu atotrūkiu laikomas vertingiausiu investavimo instrumentu. Pasak G. Zarembienės, visi šie duomenys ir rezultatai siunčia stiprų signalą, kad platformas verta bent jau išbandyti mažiausia įmanoma 100 Eur suma ir išvadas pasidaryti patiems.
„Suprantu dvejojančius – pradėti investuoti įtemptu ekonominiu laikotarpiu gali atrodyti nejauku. Daliai žmonių fizinis turtas, įsigytas net ir su banko paskola, tiesiog teigia daugiau psichologinės bei emocinės ramybės ir kartais nusveria matematinę naudą. Vis dėlto įtemptas ekonominis laikotarpis turi ir savų privalumų – pvz., galimybę užfiksuoti gerokai didesnę investicinę grąžą nei pernai. Nors visos investicijos yra susijusios su rizikomis, bet kuri investicinė kelionė privalo turėti pradžią. Išbandyti ir įsitikinti patiems visada yra geras metas, o „Röntgen“ patirtis ir statistika rodo, kad investuotojams esame patrauklūs tiek gerais, tiek įtemptais laikais“, – tvirtina beveik 30 mln. Eur aktyvų investicijų portfelį administruojančios „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė.