Daugelio apklausų duomenimis, vienos dažniausių neinvestavimo priežasčių yra žinių trūkumas, baimė arba ankstesni nusivylimai. Nors Lietuvos gyventojų santykį su investicijomis iš tikrųjų formavo ir nemalonios patirtys, ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu finansų rinkos yra kaip niekad brandžios, prieinamos ir griežtai prižiūrimos, o baimę įveikti padėtų tiesiog aktyvesnis domėjimasis.

Lietuviai mielai taupo, bet neinvestuoja. Taip galima apibendrinti kasmetinių Lietuvos banko namų ūkių apklausų rezultatus. Naujausiais, populiariausios lietuvių taupymo ir investavimo priemonės išliko sąskaita banke (65%) ar santaupos grynaisiais (55%). Pensijų fonduose ir gyvybės draudime lėšas buvo investavę po 15% Lietuvos gyventojų, į nekilnojamąjį turtą (NT) tiesiogiai investavo apie 5%, o į investicinius fondus, akcijas ar skolos vertybinius popierius – vos po vieną kitą procentą arba kelis kartus mažiau nei ES vidurkis. 

Įdomu tai, kad patraukliausiomis investicijomis Lietuvos gyventojai laiko NT (62%) ir akcijas (10%), tačiau faktiškai į šias priemones investavusių gyventojų yra dešimt kartų mažiau. Ir priešingai – indėlius patrauklia investicija laiko vos 5% gyventojų, tačiau tai yra kone populiariausias finansinis instrumentas Lietuvoje. 

Pasak investuotojos ir nepriklausomos finansų ekspertės, buvusios Lietuvos banko finansų rinkos prižiūrėtojos Jekaterinos Govinos, tokį lietuvių elgesį galėjo lemti kultūrinių ir istorinių priežasčių visuma: finansinių žinių ir įgūdžių trūkumas, baimė netekti pinigų ir įvairūs rezonansiniai įvykiai – rubliniai indėliai, 90-ųjų finansinės piramidės bei bankų griūtys, sukčiavimo atvejai ar investicinių lūkesčių nepateisinę finansiniai produktai. 

„Net jei žmonės ir girdi apie akcijas, fondus ir kitas priemones, jie jomis nesinaudoja dėl žinių ar įgūdžių trūkumo bei baimių. Todėl žmonės tiesiog renkasi ramiai laikyti pinigus sąskaitoje ar indėliuose. Paradoksalu tai, kad pastaruoju metu investavimas tapo lengvai prieinamas ir patogus: atsirado platformų, programėlių, skaitmeninių brokerių, bet visa tai savaime nedidina žinių ir nemažina baimių, verčiau atvirkščiai – žmonės pasimeta įvairovės gausoje“, – sako J. Govina. 

Vis dėlto ji pastebi teigiamų ženklų. Nors pačius komercinius bankus gyventojai vertina šaltokai, pasitikėjimas visa bankine sistema arba, paprastai kalbant, galimybe atgauti lėšas, jau yra aukštas. Tai galėjo lemti po 2008-2009 m. krizės suaktyvėjusi rinkos priežiūra, išaugę reikalavimai bankams ar valstybinis lėšų ir indėlių draudimas.  

J. Govinai pritaria ir sutelktinio NT finansavimo platformos „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė Greta Zarembienė. Jos vertinimu, techninės ir teisinės galimybės investuoti Lietuvoje šiandien išties yra geriausios istorijoje, nemažai edukacinio darbo atlieka tiek valstybinės institucijos, tiek komercinės organizacijos. Tačiau pasitikėjimui ir žinioms įgyti vis vien reikės paties žmogaus noro ir pastangų. 

„Nesidomėjimas lemia mitus, kurie toliau neskatina investuoti. Pavyzdžiui, daug kas mano, kad investavimui reikalingas didelis kapitalas. Bet iš tiesų finansinių technologijų dėka investuoti jau galima itin mažomis sumomis, net ir nuo vieno euro komercinių bankų programėlėse ar nuo 100 EUR sutelktinio finansavimo platformose. Tuomet žmonės klaidingai galvoja, kad mažos sumos neatneš reikšmingo uždarbio. Investavimas tikrai nėra loterija, bet išsiugžius įprotį reikšmingi rezultatai su laiku pasiekiami net konservatyviomis priemonėmis ar sumomis“,  – tvirtina G. Zarembienė. 

Kam ir nuo ko pradėti 

Pati J. Govina investuoja palyginti neseniai. Ji nėra nukentėjusi nuo sukčių, bet portfelyje turi ir pavienių šiuo metu nuostolingų akcijų pozicijų, kurias priima kaip normalią aktyvaus investavimo sudedamąją dalį. Visgi investuotojai turėtų pirmiausia sau atsakyti, ar jiems tai psichologiškai priimtina. 

„Pradedančiųjų dažnai paklausiu, ar jie gali toleruoti portfelio vertės svyravimus. Jeigu ne, tokio žmogaus kelias turėtų būti saugesni, fiksuotos, bet dažniausiai mažesnės grąžos instrumentai. Žinoma, būtina diversifikacija – per skirtingus fondus, platformas, obligacijas ir kt., nors dalį žmonių tiesiog gąsdina pats daugybės skirtingų sąskaitų ar paskyrų faktas. Vis dėlto pabandyti galima ir nedidele suma bent viename pasirinktame įrankyje – banke, platformoje ar kitoje aplinkoje, kuria žmogus pasitiki. Tai suteiks patirties, drąsos, praktinių žinių ir, galiausiai, pasitikėjimo“, – svarsto investuotoja. 

G. Zarembienė nerimaujantiems siūlo pirmiausia patiems sau atsakyti į klausimus, kokius finansinius tikslus turi ir kokie įsitikinimai neleidžia jų siekti. Tai gali padėti išvengti kraštutinumų: itin rizikingų arba pernelyg konservatyvių pasirinkimų.

„Investavimas nėra būdas praturėti per itin trumpą laikotarpį. Pastarąjį norą lydi daugelio netoleruojamos rizikos, ką gerai matome kriptovaliutų rinkose. Bet jei tikslas yra taupymas stambesniam pirkiniui, tokiam kaip pradinis įnašas būstui, automobilis ar atostogos, o pagrindinė baimė – prarasti pinigus, galima rinktis investicinius instrumentus su užtikrinimo priemonėmis, tokiomis kaip NT įkeitimas. Jei bijoma neteisingai išsirinkti instrumentą, galima pasitarti su keliais skirtingais profesionalais ar smulkiomis sumomis išbandyti kelias skirtingas priemones. Bijantiems likvidumo rizikos verta rinktis trumpus terminus arba ieškoti palankių investicijos nutraukimo sąlygų. Suvokiant savo baimės priežastis tampa paprasčiau priimti sprendimus“, – sako G. Zarembienė. 

Jei investuotojai baiminasi dėl konkrečios priemonės patikimumo, G. Zarembienė siūlo patikrinti, ar ji prižiūrima Lietuvos banko, kokis yra esamų jos vartotojų patirtis ir atsiliepimai. „Prieš pradedant investuotojai turėtų asmeniškai pabendrauti su paslaugos tiekėju, atkreipti dėmesį į jo pasiekiamumą ir komunikaciją. Gera praktika tai pasitikrinti ir kituose šaltiniuose, idealu – tarp investavimo patirties jau turinčių pažįstamų“, – sako „Röntgen“ atstovė. 

J. Govinos teigimu, kiekvieno žmogaus neįmanoma ir nereikia versti išmokti savarankiškai formuoti savo investicinio krepšelio ir aktyviai domėtis kas vyksta akcijų ir obligacijų rinkoje. „Tačiau savarankiškas domėjimasis ir, galiausiai, pabandymas praktikoje – kad ir pačių konservatyviausių priemonių mažiausiomis įmanomomis sumomis – būtų tiesiausias kelias patirčiai auginti, baimėms įveikti ir pasitikėjimui didinti“, – sako J. Govina. 

Verta pasitarti 

Abi ekspertės taip pat sutinka, kad Lietuvoje niekada nebus per mažai finansinio raštingumo pastangų mokyklose, suaugusių švietimo programose, taip pat ir iš komercinių rinkos dalyvių. O rinkoje kalbėti svarbu ne tik apie sėkmės istorijas, bet ir skausmingas patirtis. 

„Manau, kad daugybę abejojančių žmonių paskatintų tiesiog objektyvūs, praktiški, nuoširdūs patarimai. Taip pat, norėčiau girdėti daugiau kasdienių, praktinių pasakojimų, nesėkmingų patirčių, iš kurių būtų galima mokytis. Visa tai padėtų mažinti vis dar gajų stereotipą, kad investavimas yra nebent elitinės grupelės užsiėmimas“, – sako J. Govina. 

Vis dėlto realiausia galimybė išgirsti objektyvias kitų investuotojų patirtis ir patarimus vis dar yra draugų, pažįstamų ir artimųjų ratas. Pasak G. Zarembienės, daugumą naujų investuotojų į „Röntgen“ platformą apskritai atveda joje jau investuojančių draugų rekomendacijos, patirtys ir patarimai. Kita vertus, „Röntgen“ statistika rodo, kad užsiregistravę vartotojai gali ir metus ar ilgiau tiesiog stebėti projektų pasiūlą ir raidą, tartis su pažįstamais ar profesionalais, ir tik tuomet priimti sprendimą pradėti. 

„Paprastai labiau nerimauja tie, kurių veikla nėra susijusi su NT ar finansais. Pastariesiems gali būti keblu savarankiškai įvertinti projekto rizikas. Vis dėlto mūsų platformoje investuoja ne tik pradedantieji, bet ir stambūs, profesionalūs ar instituciniai investuotojai. Vien žinojimas, kad į tą patį projektą investuoja profesionalai, gali būti riziką mažinantis veiksnys. Dar geriau, jei yra galimybė asmeniškai pasitarti su realiu investuotoju – jų vien platformose Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių ir matome, kad jie yra pagrindinis naujus vartotojus atvedantis šaltinis“, – teigia G. Zarembienė. 

Todėl nedrįstantiems pradėti investuoti ar bijantiems nudegti ji dar kartą pataria pasitarti su tai jau darančiais, pasidomėti rinkoje esančiomis galimybėmis, pasverti siūlomas investicijos apsaugos priemones ir pabandyti investuoti su minimalia suma. „Žmonėms, siekiantiems kapitalo apsaugos ir nuosaikaus jo augimo, sėkmės raktas dažniausiai slypės ilgalaikiame požiūryje, nuoseklume, disciplinoje, pamatuotame konservatyvume, domėjimese ir diversifikacijoje. Ir turbūt vienintelis būdas to siekti yra tiesiog pabandyti: nedidelėmis sumomis, per keletą investicinių priemonių, pasitarus su žinančiais daugiau. Niekas kitas taip nepadės įveikti baimių kaip praktika, kuri neišvengiamai didina ir žinias“, – tvirtina G. Zarembienė. 

Jos teigimu, baimė yra blogas reiškinys tik tuo atveju, jei ji žmogų sukausto.  „Sveika baimė netgi gali padėti susikaupti, įvertinti situaciją ir paskatinti veikti. Ir tik veikdami – o šiuo atveju investuodami atlikus namų darbus – galime tas baimes galiausiai įveikti“, – sako G. Zarembienė.