Akcijų ir kitų VP vertė krenta – kaip išlaikyti sveiką protą ir nepadaryti klaidos
Dalies turto klasių vertė šiemet nukrito – vieni investuotojai bando pasinaudoti esamu jų vertės sumažėjimu ir investuoti dar daugiau, o kiti ieško užuovėjos bei stabilumo. Mes paklausėme investavimo ekspertų, kaip reikėtų elgtis su savo investicijomis trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu.
Reikšmingas akcijų nuosmukis
Dr. Lukas Macijauskas, investicijų valdymo įmonės „Synergy Finance“ fondų valdytojas, pažymi, jog pasaulio akcijų indeksas nuo 2021 lapkričio mėn. aukščiausio taško šiuo metu yra nukritęs beveik 30%. Tokia padėtis susiklosto gana retai – jos dažnumas siekia apie 5%. Nuo 1980-ųjų, akcijos per 12 mėnesių labiau krito tik 2008 m. finansinės krizės metu bei 2001–2003 m. sprogus taip vadinamam „dot com“ burbului.
„Artimiausias pusmetis gali būti labai permainingas, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad visi po tokio kritimo sekę 36 mėnesių rezultatai pasaulio akcijoms buvo teigiami“, – komentuoja L. Macijauskas. Šiuo metu, anot jo, stipriausiai atrodo JAV akcijos, JAV doleris ir žaliavos. Ši tendencija esą gali išsilaikyti ir artimiausius kelis mėnesius.
„Kadangi pasaulio akcijos šiuo metu jau yra reikšmingai atpigusios ir remiantis statistika ateinančių 3 metų rezultatai greičiausiai bus teigiami, dabar yra puikus metas pradėti periodinį investavimą į plačiai diversifikuotą akcijų krepšelį ar į akcijas investuojančius investicinius fondus“, – savo įžvalgomis dalinasi „Synergy Finance“ fondų valdytojas. Anot jo, akcijų indeksų dugno gaudymo strategija retai kada pasiteisina, nes akcijos dažnai atšoka labai netikėtai, o investuojant periodiškai akcijų atšokimo šokyje tikrai pavyks sudalyvauti.
„Klientams, kurie anksti suprato mūsų komunikuojamus diversifikacijos privalumus bei nepuolė stačia galva visų pinigų investuoti tik į karščiausias bei madingiausias pozicijas, dabar atėjo didelių galimybių metai, – pažymi L. Macijauskas. – Nusmukus akcijų vertei mūsų klientų neracionalaus elgesio apraiškų matome labai nedaug. Tą patvirtina ir teigiamas pinigų srautas į mūsų valdomus fondus“.
Biržoje kotiruojami fondai (ETF) padeda išskaidyti riziką
ETF (angl. exchange-traded funds) yra biržose kotiruojami investiciniai fondai, kuriuos gali sudaryti įvairios turto klasės. Jie patrauklūs dėl mažų administravimo mokesčių, o bene populiariausi iš jų tiesiog automatiškai atkartoja biržos indeksus.
„Žmogus dažniausiai neturi laiko domėtis akcijomis, o ETF tam tikra prasme tai padaro už jį. Investuotojas pasirenka sektorių, kuriuo tiki ir nesuka galvos, kokią grąžą duos viena ar kita konkreti akcija“, – sako Martynas Kairys, finansinių tikslų siekimo platformos „Finansai paprastai“ įkūrėjas. Žmonės atranda kibernetinio saugumo, švaraus vandens, biotechnologijų, automatizacijos bei panašius ETF ir periodiškai į juos investuoja. L. Macijauskas, „Synergy Finance“ fondų valdytojas, sutinka, kad galima investuoti ir per ETF, tačiau svarbiausia tinkamai išskaidyti riziką ir nedėti visų pinigų į vieną turto klasę ar vieną šalį.
„Dažniausia problema, kurią matome konsultuodami klientus, kad didžioji dalis jų investicijų yra susijusios tik su Lietuvos ar Baltijos šalių regionu, – pasakoja L. Macijauskas. – Jeigu dirbame ir pajamas gauname Lietuvos kapitalo įmonėje, esame šiame regione veikiančio verslo savininkai, taip pat investuojame tik į Lietuvos NT bei Baltijos šalių biržose kotiruojamų įmonių akcijas, esame smarkiai pažeidžiami tik mūsų regionui būdingų specifinių rizikų ir praleidžiame progą dalyvauti pasaulinėje finansų rinkų evoliucijoje“. Anot „Synergy Finance“ fondų valdytojo, ETF fondai yra puikus investavimo instrumentas, kuris leidžia pasiekti beveik visas pagrindines pasaulines turto klases.
„Jeigu turite pakankamai žinių bei galimybių savarankiškai domėtis finansų rinkų aktualijomis bei griežtai laikytis numatyto investavimo plano, ilguoju laikotarpiu ETF yra puikus pasirinkimas. Tuo atveju, jeigu stokojate žinių ir bijote, jog ilgainiui nukrypsite nuo investavimo plano ir vedami baimės ar godumo pradėsite elgtis neracionaliai, būtinai kreipkitės patarimų į investavimo profesionalus arba investuokite į Lietuvos valdymo įmonių valdomus fondus“, – pataria L. Macijauskas.
Būstas nuomai: pliusai ir minusai
Martynas Kairys, platformos „Finansai paprastai“ įkūrėjas, komentuoja, jog būstas nuomai atrodo lengvai suprantama investicija, tačiau ji savyje slepia administravimo, kosmetinio ar rimtesnio remonto išlaidas bei riziką, kad tam tikrą laiką būstas stovės tuščias, o taip pat įvairius mokesčius.
„Dažnai skaičiuojame tik finansinę naudą, tačiau pamirštame įvertinti laiką, kurio reikia tokio nuomojamo būsto administravimui“, – priduria M. Kairys.
Jis savo tinklapyje https://www.finansaipaprastai.lt pateikia įvairius investicijų į NT nuomą scenarijus ir jų galimą grąžą. Lyginant realius pardavimo objektus ir panašius nuomos objektus tuose pačiuose Vilniaus rajonuose atsipirkimas priklausomai nuo prielaidų svyruoja nuo 2,5% iki 22%. Skaičiuojama, kad būstas įsigyjamas už paskolą, todėl pagal daugelį scenarijų iki būsto pardavimo investuotojas turės susitaikyti su neigiamu pinigų srautu.
„Žmonės užmiršta atsidėti lėšų būsto draudimui, jo administravimui, remontui bei tam laikui, kurį jis stovės tuščias, – atkreipia dėmesį M. Kairys. – Galima daug ką daryti patiems ir tuomet pinigų srautas greičiausiai bus teigiamas, tačiau tuomet reikėtų sau pripažinti, jog nevertini savo laiko pinigais.“
Jeigu asmuo investuoja iš skolintų lėšų ir banko palūkanos nėra didelės, tuomet jis gauna didesnę grąžą nei investavęs tik nuosavas lėšas. Taip yra todėl, kad uždarbis tenka mažesnei nuosavų lėšų sumai, o nuomos marža viršija mažas banko palūkanas. Pavyzdžiui, viename iš pavyzdžių skaičiuojama, jog banko palūkanos yra 2%, o metinė grąža siekia 11%. Jeigu tokiomis pačiomis sąlygomis investuotume tik nuosavas lėšas, metinė grąža būtų apie 6,5%. L.Macijauskas, investicijų valdymo įmonė „Synergy Finance“ fondų valdytojas, antrina, jog galvojant apie investicijas į būsto nuomą, reikia įvertinti nuomininkų mokumo, banko palūkanų normų kilimo rizikas, draudimo, NT ir nuomos pajamų mokesčius.
„Jeigu tokios investicijos planuojama metinė grąža net ir pagal palankius scenarijus nesiekia ilgalaikės akcijų rinkos grąžos, kuri pastaruosius 40 metų įvertinus dividendų reinvestavimą siekė apie 10%, reikia gerai apsvarstyti, ar rinktis šį kelią“, – pažymi L.Macijauskas.
Investavimo portfelyje – NT finansavimo platformos
Anot M. Kairio, tinklapio „Finansai paprastai“ autoriaus, NT yra rami užuovėja, tačiau daugumai žmonių geriau rinktis investavimą per NT sutelktinio finansavimo platformas.
„Šis instrumentas siūlo aiškią grąžą, galimybę išskaidyti investicijas į atskirus objektus, ganėtinai trumpą investavimo laikotarpį“, – vardina M. Kairys. Tokios investicijos išnuomoti galimybės nėra, tačiau nereikės rūpintis ir jos administravimu. Dar vienas investicijų į NT privalumas – galimybė apsisaugoti nuo emocinio pardavimo, kuris būdingas akcijų biržose.
„Dabar ekonomikos padėtis nėra aiški, sunku pasakyti, kas mūsų laukia trumpalaikiu laikotarpiu, tačiau vis tiek kyla klausimas, ką daryti su pinigais, kuriuos valgo infliacija, – kalba M. Kairys. Jeigu žmogus turi pasidėjęs pinigų juodai dienai ir jais gali disponuoti, tuomet trumpuoju laikotarpiu galima būtų svarstyti ir investavimą per sutelktinio finansavimo NT platformas. Anot jo, jose galima pasirinkti keletą projektų ir tokiu būdu išskaidyti savo riziką. Tačiau svarbu suvokti, kad nuostolių rizika niekur nedingsta.
Pasak Gretos Zarembienės, sutelktinio NT finansavimo platformos „Röntgen“ (UAB „Trečia diena“) ryšių su investuotojais vadovės, pirmąjį 2022-ųjų pusmetį platformoje investuotojų aktyvumas išaugo apie 40%, o palūkanos nuo pernykščių 7,5% padidėjo iki 9,2%.
„Sudėtingesniais laikotarpiais investuotojai visada atsigręžia į fiksuotos grąžos, konservatyvesnius instrumentus. Šiandien investuotojai ieško sveiko balanso tarp infliacijos įtaką galinčios sumažinti grąžos ir saugumo, –svarsto G. Zarembienė. – NT kainų stabilizacija ar net tam tikra korekcija nebėra uždrausta tema, tačiau investuotojų naudai įkeistas nekilnojamasis turtas su 30–40% ar dar didesniu vertės rezervu investuotojams atrodo pakankamai solidi apsauga“, – sako G. Zarembienė. Tai iliustruoja ir nuo pavasario vidurio stipriai išaugusios investavimo apimtys. Net investuojant su NT įkeitimu svarbu diversifikuoti portfelį, taip pat įvertinti realų turto likvidumą ir paklausą neramioje rinkoje.
„Šiandien investuotojai daug dėmesio skiria paskolos dydžio ir įkeisto turto kvadratinio metro santykiui. Kitaip tariant, jie vertina, ar bus įmanoma greitai realizuoti būstą už, tarkime, 1.000 Eur/kv. m. esant sudėtingiausioms ekonominėms aplinkybėms“, – sako „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė. Nors investavimo apimtys platformoje auga, investuotojai stengiasi kaip galima labiau išskaidyti savo investicijas, daugiau lėšų skiria konservatyviems bei trumpo laikotarpio projektams.
„Pastebime, kad dalis investuotojų per artimiausius 6–12 mėnesių tikisi infliacijos bei palūkanų mažėjimo, todėl šiuo metu ieško būdų užfiksuoti padidėjusią grąžą“, – tvirtina G. Zarembienė.
Simonas Jurgionis, investicijų bendrovės „I Asset Management“ ryšių su investuotojais vadovas, taip pat pažymi, kad NT platformos yra puikus įrankis, į kurį galima nukreipti tam tikrą dalį lėšų. Tačiau kartu pataria investuotojams patiems gilintis į kiekvieną projektą ir įvertinti, ar siūloma rizika priimtina bei išskaidyti investicijas po keliolika objektų.
NT kainų svyravimai
„Investavimas į NT visada buvo tam tikra apsauga nuo infliacijos, tačiau neverta pamiršti 2008 metų krizės, kai NT kainos buvo tokios didelės, jog net ir dabar kai kuriose vietose jos dar negrįžo į 2008 m.“, – komentuoja M. Kairys. Jis pateikia vieną jam žinomą pavyzdį – šiandien 3 kambarių butas pietiniame Klaipėdos rajone kainuoja apie 65.000–85.000 Eur, o 2008 m. jo kaina buvo apie 100.000 Eur (350.000 Lt). Tokių pavyzdžių galima surasti ir daugiau, jeigu vertinsime toliau nuo centro nutolusius būstus.
„Aš nemėgstu prognozuoti, bet galvoju, jog NT krizės nebus, – į klausimą dėl NT prognozių atsako M. Kairys. Anot jo, palūkanų pakėlimas turės įtakos tam tikriems NT objektams, bet tokio kritimo kaip 2008 m. tikrai neturėtų būti.
Fondai informuotiesiems investuotojams
Simonas Jurgionis, investicijų bendrovės „I Asset Management“ ryšių su investuotojais vadovas, pasakoja, kad į „I Asset Management“ valdomus informuotiesiems investuotojams skirtus fondus galima investuoti nuo 125.000 Eur. Didžioji jų dalis yra uždarojo pobūdžio – tai reiškia, kad klientas gali susidurti su likvidumo rizika, jeigu nuspręstų parduoti savo investiciją anksčiau laiko.
„Esant poreikiui klientų vienetus antrinėje rinkoje padeda parduoti mūsų fondų platintojai „Orion Securities“, tačiau garantijų ar įsipareigojimų, jog pirkėjas bus rastas, nėra“, – pažymi S. Jurgionis. Jis taip pat pabrėžia, kad būtent uždaro tipo fondai investicijų valdytojams leidžia efektyviausiai valdyti lėšas ir tokiu būdų siekti geriausio galimo rezultato. Tokių fondų valdymo mokesčiai priklausomai nuo fondo strategijos ir investuojamos sumos svyruoja nuo 1% iki 2,5% per metus.
Svarbiausia – drausmė ir rizikos išskaidymas
„Esu reguliaraus kasmėnesinio bei diversifikuoto investavimo šalininkas. Nepaisant rinkoje esančių svyravimų, nuolatos papildau savo portfelius, – apie savo patirtį kalba S. Jurgionis, „I Asset Management“ ryšių su investuotojais vadovas. – Portfelį sudaro įvairūs indeksiniai ETF: „S&P 500“, „Russell 2000“ ir kiti, o į dabartinius rinkos kritimus žiūriu kaip į galimybę pasipildyti investicijų krepšelį“. Svarbiausia yra investavimo reguliarumas ir išskaidymas.
„Jeigu asmuo galėtų kiekvieną mėnesį investuoti kad ir nedidelę sumą ir ją išskaidyti į skirtingas turto klases, tokio žmogaus ilguoju laikotarpiu tikėtina, lauktų sėkmė“, – tikina S. Jurgionis. Pradedantiesiems jis pataria rinktis ETF – ypač tokius, kurie atkartoja didžiausių biržų indeksus. M. Kairys apibendrina, jog investuojant reikia išskaidyti riziką, o ilguoju laikotarpiu galima būtų rinktis investicijų į ETF ir NT bei pensijų III pakopos derinį.
Patikimiausi – indėliai
Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas, pažymi, jog didžiausias indėlių privalumas – maža jų rizika. Jie leidžia saugiai laikyti pinigus banke ir uždirbti iš palūkanų. Indėliai iki 100.000 Eur yra apdrausti, todėl investuotojai juos atgautų net ir bankrutavus bankui ar kredito unijai. Kredito institucijos nuo laikomų indėlių moka įmokas į indėlių draudimo fondą.
„Iš indėlių uždirbamos palūkanos infliacijos pilnai nekompensuoja – norint gauti daugiau grąžos, reikėtų rinktis rizikingesnes investavimo formas“, – pataria R. Čereška.
Akcijų ir kitų VP vertė krenta – kaip išlaikyti sveiką protą ir nepadaryti klaidos
Dalies turto klasių vertė šiemet nukrito – vieni investuotojai bando pasinaudoti esamu jų vertės sumažėjimu ir investuoti dar daugiau, o kiti ieško užuovėjos bei stabilumo. Mes paklausėme investavimo ekspertų, kaip reikėtų elgtis su savo investicijomis trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu.
Reikšmingas akcijų nuosmukis
Dr. Lukas Macijauskas, investicijų valdymo įmonės „Synergy Finance“ fondų valdytojas, pažymi, jog pasaulio akcijų indeksas nuo 2021 lapkričio mėn. aukščiausio taško šiuo metu yra nukritęs beveik 30%. Tokia padėtis susiklosto gana retai – jos dažnumas siekia apie 5%. Nuo 1980-ųjų, akcijos per 12 mėnesių labiau krito tik 2008 m. finansinės krizės metu bei 2001–2003 m. sprogus taip vadinamam „dot com“ burbului.
„Artimiausias pusmetis gali būti labai permainingas, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad visi po tokio kritimo sekę 36 mėnesių rezultatai pasaulio akcijoms buvo teigiami“, – komentuoja L. Macijauskas. Šiuo metu, anot jo, stipriausiai atrodo JAV akcijos, JAV doleris ir žaliavos. Ši tendencija esą gali išsilaikyti ir artimiausius kelis mėnesius.
„Kadangi pasaulio akcijos šiuo metu jau yra reikšmingai atpigusios ir remiantis statistika ateinančių 3 metų rezultatai greičiausiai bus teigiami, dabar yra puikus metas pradėti periodinį investavimą į plačiai diversifikuotą akcijų krepšelį ar į akcijas investuojančius investicinius fondus“, – savo įžvalgomis dalinasi „Synergy Finance“ fondų valdytojas. Anot jo, akcijų indeksų dugno gaudymo strategija retai kada pasiteisina, nes akcijos dažnai atšoka labai netikėtai, o investuojant periodiškai akcijų atšokimo šokyje tikrai pavyks sudalyvauti.
„Klientams, kurie anksti suprato mūsų komunikuojamus diversifikacijos privalumus bei nepuolė stačia galva visų pinigų investuoti tik į karščiausias bei madingiausias pozicijas, dabar atėjo didelių galimybių metai, – pažymi L. Macijauskas. – Nusmukus akcijų vertei mūsų klientų neracionalaus elgesio apraiškų matome labai nedaug. Tą patvirtina ir teigiamas pinigų srautas į mūsų valdomus fondus“.
Biržoje kotiruojami fondai (ETF) padeda išskaidyti riziką
ETF (angl. exchange-traded funds) yra biržose kotiruojami investiciniai fondai, kuriuos gali sudaryti įvairios turto klasės. Jie patrauklūs dėl mažų administravimo mokesčių, o bene populiariausi iš jų tiesiog automatiškai atkartoja biržos indeksus.
„Žmogus dažniausiai neturi laiko domėtis akcijomis, o ETF tam tikra prasme tai padaro už jį. Investuotojas pasirenka sektorių, kuriuo tiki ir nesuka galvos, kokią grąžą duos viena ar kita konkreti akcija“, – sako Martynas Kairys, finansinių tikslų siekimo platformos „Finansai paprastai“ įkūrėjas. Žmonės atranda kibernetinio saugumo, švaraus vandens, biotechnologijų, automatizacijos bei panašius ETF ir periodiškai į juos investuoja. L. Macijauskas, „Synergy Finance“ fondų valdytojas, sutinka, kad galima investuoti ir per ETF, tačiau svarbiausia tinkamai išskaidyti riziką ir nedėti visų pinigų į vieną turto klasę ar vieną šalį.
„Dažniausia problema, kurią matome konsultuodami klientus, kad didžioji dalis jų investicijų yra susijusios tik su Lietuvos ar Baltijos šalių regionu, – pasakoja L. Macijauskas. – Jeigu dirbame ir pajamas gauname Lietuvos kapitalo įmonėje, esame šiame regione veikiančio verslo savininkai, taip pat investuojame tik į Lietuvos NT bei Baltijos šalių biržose kotiruojamų įmonių akcijas, esame smarkiai pažeidžiami tik mūsų regionui būdingų specifinių rizikų ir praleidžiame progą dalyvauti pasaulinėje finansų rinkų evoliucijoje“. Anot „Synergy Finance“ fondų valdytojo, ETF fondai yra puikus investavimo instrumentas, kuris leidžia pasiekti beveik visas pagrindines pasaulines turto klases.
„Jeigu turite pakankamai žinių bei galimybių savarankiškai domėtis finansų rinkų aktualijomis bei griežtai laikytis numatyto investavimo plano, ilguoju laikotarpiu ETF yra puikus pasirinkimas. Tuo atveju, jeigu stokojate žinių ir bijote, jog ilgainiui nukrypsite nuo investavimo plano ir vedami baimės ar godumo pradėsite elgtis neracionaliai, būtinai kreipkitės patarimų į investavimo profesionalus arba investuokite į Lietuvos valdymo įmonių valdomus fondus“, – pataria L. Macijauskas.
Būstas nuomai: pliusai ir minusai
Martynas Kairys, platformos „Finansai paprastai“ įkūrėjas, komentuoja, jog būstas nuomai atrodo lengvai suprantama investicija, tačiau ji savyje slepia administravimo, kosmetinio ar rimtesnio remonto išlaidas bei riziką, kad tam tikrą laiką būstas stovės tuščias, o taip pat įvairius mokesčius.
„Dažnai skaičiuojame tik finansinę naudą, tačiau pamirštame įvertinti laiką, kurio reikia tokio nuomojamo būsto administravimui“, – priduria M. Kairys.
Jis savo tinklapyje https://www.finansaipaprastai.lt pateikia įvairius investicijų į NT nuomą scenarijus ir jų galimą grąžą. Lyginant realius pardavimo objektus ir panašius nuomos objektus tuose pačiuose Vilniaus rajonuose atsipirkimas priklausomai nuo prielaidų svyruoja nuo 2,5% iki 22%. Skaičiuojama, kad būstas įsigyjamas už paskolą, todėl pagal daugelį scenarijų iki būsto pardavimo investuotojas turės susitaikyti su neigiamu pinigų srautu.
„Žmonės užmiršta atsidėti lėšų būsto draudimui, jo administravimui, remontui bei tam laikui, kurį jis stovės tuščias, – atkreipia dėmesį M. Kairys. – Galima daug ką daryti patiems ir tuomet pinigų srautas greičiausiai bus teigiamas, tačiau tuomet reikėtų sau pripažinti, jog nevertini savo laiko pinigais.“
Jeigu asmuo investuoja iš skolintų lėšų ir banko palūkanos nėra didelės, tuomet jis gauna didesnę grąžą nei investavęs tik nuosavas lėšas. Taip yra todėl, kad uždarbis tenka mažesnei nuosavų lėšų sumai, o nuomos marža viršija mažas banko palūkanas. Pavyzdžiui, viename iš pavyzdžių skaičiuojama, jog banko palūkanos yra 2%, o metinė grąža siekia 11%. Jeigu tokiomis pačiomis sąlygomis investuotume tik nuosavas lėšas, metinė grąža būtų apie 6,5%. L.Macijauskas, investicijų valdymo įmonė „Synergy Finance“ fondų valdytojas, antrina, jog galvojant apie investicijas į būsto nuomą, reikia įvertinti nuomininkų mokumo, banko palūkanų normų kilimo rizikas, draudimo, NT ir nuomos pajamų mokesčius.
„Jeigu tokios investicijos planuojama metinė grąža net ir pagal palankius scenarijus nesiekia ilgalaikės akcijų rinkos grąžos, kuri pastaruosius 40 metų įvertinus dividendų reinvestavimą siekė apie 10%, reikia gerai apsvarstyti, ar rinktis šį kelią“, – pažymi L.Macijauskas.
Investavimo portfelyje – NT finansavimo platformos
Anot M. Kairio, tinklapio „Finansai paprastai“ autoriaus, NT yra rami užuovėja, tačiau daugumai žmonių geriau rinktis investavimą per NT sutelktinio finansavimo platformas.
„Šis instrumentas siūlo aiškią grąžą, galimybę išskaidyti investicijas į atskirus objektus, ganėtinai trumpą investavimo laikotarpį“, – vardina M. Kairys. Tokios investicijos išnuomoti galimybės nėra, tačiau nereikės rūpintis ir jos administravimu. Dar vienas investicijų į NT privalumas – galimybė apsisaugoti nuo emocinio pardavimo, kuris būdingas akcijų biržose.
„Dabar ekonomikos padėtis nėra aiški, sunku pasakyti, kas mūsų laukia trumpalaikiu laikotarpiu, tačiau vis tiek kyla klausimas, ką daryti su pinigais, kuriuos valgo infliacija, – kalba M. Kairys. Jeigu žmogus turi pasidėjęs pinigų juodai dienai ir jais gali disponuoti, tuomet trumpuoju laikotarpiu galima būtų svarstyti ir investavimą per sutelktinio finansavimo NT platformas. Anot jo, jose galima pasirinkti keletą projektų ir tokiu būdu išskaidyti savo riziką. Tačiau svarbu suvokti, kad nuostolių rizika niekur nedingsta.
Pasak Gretos Zarembienės, sutelktinio NT finansavimo platformos „Röntgen“ (UAB „Trečia diena“) ryšių su investuotojais vadovės, pirmąjį 2022-ųjų pusmetį platformoje investuotojų aktyvumas išaugo apie 40%, o palūkanos nuo pernykščių 7,5% padidėjo iki 9,2%.
„Sudėtingesniais laikotarpiais investuotojai visada atsigręžia į fiksuotos grąžos, konservatyvesnius instrumentus. Šiandien investuotojai ieško sveiko balanso tarp infliacijos įtaką galinčios sumažinti grąžos ir saugumo, –svarsto G. Zarembienė. – NT kainų stabilizacija ar net tam tikra korekcija nebėra uždrausta tema, tačiau investuotojų naudai įkeistas nekilnojamasis turtas su 30–40% ar dar didesniu vertės rezervu investuotojams atrodo pakankamai solidi apsauga“, – sako G. Zarembienė. Tai iliustruoja ir nuo pavasario vidurio stipriai išaugusios investavimo apimtys. Net investuojant su NT įkeitimu svarbu diversifikuoti portfelį, taip pat įvertinti realų turto likvidumą ir paklausą neramioje rinkoje.
„Šiandien investuotojai daug dėmesio skiria paskolos dydžio ir įkeisto turto kvadratinio metro santykiui. Kitaip tariant, jie vertina, ar bus įmanoma greitai realizuoti būstą už, tarkime, 1.000 Eur/kv. m. esant sudėtingiausioms ekonominėms aplinkybėms“, – sako „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė. Nors investavimo apimtys platformoje auga, investuotojai stengiasi kaip galima labiau išskaidyti savo investicijas, daugiau lėšų skiria konservatyviems bei trumpo laikotarpio projektams.
„Pastebime, kad dalis investuotojų per artimiausius 6–12 mėnesių tikisi infliacijos bei palūkanų mažėjimo, todėl šiuo metu ieško būdų užfiksuoti padidėjusią grąžą“, – tvirtina G. Zarembienė.
Simonas Jurgionis, investicijų bendrovės „I Asset Management“ ryšių su investuotojais vadovas, taip pat pažymi, kad NT platformos yra puikus įrankis, į kurį galima nukreipti tam tikrą dalį lėšų. Tačiau kartu pataria investuotojams patiems gilintis į kiekvieną projektą ir įvertinti, ar siūloma rizika priimtina bei išskaidyti investicijas po keliolika objektų.
NT kainų svyravimai
„Investavimas į NT visada buvo tam tikra apsauga nuo infliacijos, tačiau neverta pamiršti 2008 metų krizės, kai NT kainos buvo tokios didelės, jog net ir dabar kai kuriose vietose jos dar negrįžo į 2008 m.“, – komentuoja M. Kairys. Jis pateikia vieną jam žinomą pavyzdį – šiandien 3 kambarių butas pietiniame Klaipėdos rajone kainuoja apie 65.000–85.000 Eur, o 2008 m. jo kaina buvo apie 100.000 Eur (350.000 Lt). Tokių pavyzdžių galima surasti ir daugiau, jeigu vertinsime toliau nuo centro nutolusius būstus.
„Aš nemėgstu prognozuoti, bet galvoju, jog NT krizės nebus, – į klausimą dėl NT prognozių atsako M. Kairys. Anot jo, palūkanų pakėlimas turės įtakos tam tikriems NT objektams, bet tokio kritimo kaip 2008 m. tikrai neturėtų būti.
Fondai informuotiesiems investuotojams
Simonas Jurgionis, investicijų bendrovės „I Asset Management“ ryšių su investuotojais vadovas, pasakoja, kad į „I Asset Management“ valdomus informuotiesiems investuotojams skirtus fondus galima investuoti nuo 125.000 Eur. Didžioji jų dalis yra uždarojo pobūdžio – tai reiškia, kad klientas gali susidurti su likvidumo rizika, jeigu nuspręstų parduoti savo investiciją anksčiau laiko.
„Esant poreikiui klientų vienetus antrinėje rinkoje padeda parduoti mūsų fondų platintojai „Orion Securities“, tačiau garantijų ar įsipareigojimų, jog pirkėjas bus rastas, nėra“, – pažymi S. Jurgionis. Jis taip pat pabrėžia, kad būtent uždaro tipo fondai investicijų valdytojams leidžia efektyviausiai valdyti lėšas ir tokiu būdų siekti geriausio galimo rezultato. Tokių fondų valdymo mokesčiai priklausomai nuo fondo strategijos ir investuojamos sumos svyruoja nuo 1% iki 2,5% per metus.
Svarbiausia – drausmė ir rizikos išskaidymas
„Esu reguliaraus kasmėnesinio bei diversifikuoto investavimo šalininkas. Nepaisant rinkoje esančių svyravimų, nuolatos papildau savo portfelius, – apie savo patirtį kalba S. Jurgionis, „I Asset Management“ ryšių su investuotojais vadovas. – Portfelį sudaro įvairūs indeksiniai ETF: „S&P 500“, „Russell 2000“ ir kiti, o į dabartinius rinkos kritimus žiūriu kaip į galimybę pasipildyti investicijų krepšelį“. Svarbiausia yra investavimo reguliarumas ir išskaidymas.
„Jeigu asmuo galėtų kiekvieną mėnesį investuoti kad ir nedidelę sumą ir ją išskaidyti į skirtingas turto klases, tokio žmogaus ilguoju laikotarpiu tikėtina, lauktų sėkmė“, – tikina S. Jurgionis. Pradedantiesiems jis pataria rinktis ETF – ypač tokius, kurie atkartoja didžiausių biržų indeksus. M. Kairys apibendrina, jog investuojant reikia išskaidyti riziką, o ilguoju laikotarpiu galima būtų rinktis investicijų į ETF ir NT bei pensijų III pakopos derinį.
Patikimiausi – indėliai
Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas, pažymi, jog didžiausias indėlių privalumas – maža jų rizika. Jie leidžia saugiai laikyti pinigus banke ir uždirbti iš palūkanų. Indėliai iki 100.000 Eur yra apdrausti, todėl investuotojai juos atgautų net ir bankrutavus bankui ar kredito unijai. Kredito institucijos nuo laikomų indėlių moka įmokas į indėlių draudimo fondą.
„Iš indėlių uždirbamos palūkanos infliacijos pilnai nekompensuoja – norint gauti daugiau grąžos, reikėtų rinktis rizikingesnes investavimo formas“, – pataria R. Čereška.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti
investuoti į NT?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB Trečia diena, valdanti platformą Röntgen, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.