Kaip nuosmukio rizika keičia investuotojų per NT platformą elgesį
Po tam tikros pauzės pirmaisiais karo mėnesiais, investavimo apimtys sutelktinio finansavimo platformose grįžo ir net gerokai pranoko ankstesnius rodiklius. Tačiau infliacija ir geopolitinė bei ekonominė aplinka neišvengiamai koreguoja investuotojų elgesį.
Greta Zarembienė, NT sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė, pažymi, kad gyventojai dabartinėmis aplinkybėmis vengia kraštutinumų, t.y. atsisako minčių neinvestuoti visai arba bandyti aplenkti rekordinę ir neeilinę infliaciją renkantis pernelyg oportunistiškas ar gerai nepažįstamas investicines priemones.
Pasak jos, didžiausią investuotojų per „Röntgen“ platformą grupę sudaro asmenys, kurie investuoja nuo 10.000 Eur iki 50.000 Eur. Šiuo metu jie stengiasi apsaugoti savo kapitalą nuo nuvertėjimo, užsifiksuodami aukštesnę investicinę grąžą ateities laikotarpiui, nei ji buvo prieinama iki karo, taip pat platformoje rinkdamiesi žemesnės rizikos projektus.
Dar viena grupė yra smulkūs investuotojai, kurie investicijoms skiria nuo 100 Eur iki kelių tūkstančių eurų per mėnesį. Paprastai jie renkasi ilgalaikio ir nuolatinio investavimo strategiją, aktyviai diversifikuoja savo portfelį ir dalyvauja skirtingą rizikos reitingą turinčiuose projektuose. Jie uždirbtas palūkanas dažnai reinvestuoja ir ilguoju laikotarpiu siekia sukaupti daugiau kapitalo. Tokių investuotojų elgesys iš esmės nepasikeitė – jie ir toliau laikosi įpročio sąlyginai nedideles sumas nuolat skirti investavimui.
„Smulkūs investuotojai šiuo metu kaip niekada aktyvūs, nes daug valstybinių institucijų ir komercinių rinkos žaidėjų stengiasi edukuoti žmones, kad iš viso neinvestuojant, jų perkamoji galia sparčiai mažėja, – pasakoja G. Zarembienė. – Tokie žmonės renkasi saugias investicijas, nėra linkę rizikuoti vardan didelės galimos grąžos, atsirinkinėdami projektus siekia išvengti galimo paskolų vėlavimo, stengiasi dar labiau išskaidyti riziką.“
Dar viena ryški grupė – stambūs arba profesionalūs investuotojai, kurių investicijos viršija 100.000 Eur ir gali siekti kelis milijonus eurų. Jie daug dėmesio skiria projekto pasirinkimui, išnagrinėja jo komercinį potencialą, įvertina ir teorinę tokio turto perėmimo galimybę.
Stambiuosius ir profesionalius investuotojus pastaruoju metu labiau domina trumpesnio termino projektai. Jie kapitalą nori įdarbinti trumpam, kad prireikus galėtų palankiomis sąlygomis investuoti kitose turto klasėse. Jiems šiandien itin svarbus investicijų likvidumas.
Kraštutinumai gali pakenkti
Krizių metu svarbu išsaugoti turimą kapitalą, todėl nepatyrusiems investuotojams svarbu nesusivilioti nesaugiomis, infliaciją lenkiančias grąžas siūlančiomis investicijomis. Nereikia griebtis ir kito kraštutinumo bei visiškai atsisakyti investavimo.
„Ilguoju laikotarpiu investavimo į laiko patikrintas priemones grąža gerokai pranoksta vidutinę daugiametę infliaciją, o šiandien, visiškai neinvestuojant, rekordinė infliacija negrįžtamai tirpdo gyventojų perkamąja galią“, – perspėja G. Zarembienė.
Algimantas Variakojis, investuotojas, taip pat teigia, jog pinigai nuvertėja, todėl daugelis stengiasi juos investuoti – finansų rinkose stebimos didelės apyvartos. Investuojantys į akcijas renkasi komunalinių bendrovių, maisto ir gavybos pramonės įmonių vertybinius popierius. Technologijų ir kitų į plėtrą orientuotų bendrovių akcijos smunka.
„Stambūs investuotojai ieško gerų galimybių, o smulkūs investuotojai kartais neišlaiko ir pradeda panikuoti“, – komentuoja A. Variakojis. Anot jo, būtina investuoti ir dabar, tačiau reikia atidžiai rinktis, kur įdėti pinigus.
„Jeigu investuojama per sutelktinio NT investavimo platformas, patartina konservatyviai vertinti objektus ir jų turto vertinimus“, – pataria pašnekovas.
Rizikos vertinimas
Paklausta, kokie projektai sutelktinio NT finansavimo platformoje yra mažiau rizikingi, „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė pataria atkreipti dėmesį į projektus, kurie turi mažiau su statyba susijusių rizikų, vadinasi yra galutinėje vystymo fazėje. Taip pat saugesni yra komercinės paskirties, patraukliose miesto vietose esantys jau užbaigti ir nuolatinį pajamų srautą generuojantys objektai. Tačiau, žinoma, investuotojams verta atkreipti dėmesį į tokių objektų nuomos sutarčių ilgalaikiškumą.
„Šiandien didžiausio neapibrėžtumo galima tikėtis investuojant į sklypus toliau nuo centro, kai statyboms dar nėra išduotas leidimas – tačiau tai tikrai nėra taisyklė. Kiekvieną projektą, jo verslo planą šiandieniniame kontekste ir investicines sąlygas reikėtų analizuoti atskirai“, – kalba G. Zarembienė.
Nepriklausomai nuo ekonomikos būklės, mažiau rizikingais laikomi projektai, kurie:
Jeigu, tarkime, reali objekto pardavimo kaina siekia 2.500–3.000 Eur/kv.m, o paskola vienam kv.m. – 1.000 Eur, tokį objektą būtų nesunku realizuoti ir atsiskaityti su skolininkais net ir esant labai nepalankioms aplinkybėms.
Skirtingos NT vystymo platformos skelbia savo apskaičiuotus rizikos balus, tačiau jų skaičiavimo metodai skiriasi. „Röntgen“ platformoje rizikos balą paprastai lemia:
„Vertindami projektus neretai užsakome nepriklausomų teisininkų išvadas, kurios padeda investuotojams priimti sprendimus. Kadangi tarp mūsų investuotojų yra ir privačios skolos fondų bei profesionalių investuotojų, jie atlieka ir papildomus vertinimus“, – pasakoja G. Zarembienė.
Investuotojams reikėtų ir patiems atlikti namų darbus: bent jau susipažinti su įkeičiamo turto vertinimu, įsivertinti ne tik paskolos ir turto vertės santykį (LTV), bet ir patiems pasižvalgyti skelbimų portaluose, įvertinti finansuojamo objekto komercinį potencialą, jo likvidumą.
Su saugos pagalve
„Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė teigia, kad investuoti į NT per platformą yra pakankamai saugu, nes sutelktinis investavimas su NT įkeitimu suteikia investuotojams apsaugos pagalvę. Paprastai investuotojams per „Röntgen“ NT finansavimo platformą įkeičiamo turto vertė yra 30–40% didesnė už paskolos sumą. Tokį turtą galima būtų parduoti su nuolaida ir vis tiek užtektų lėšų susigrąžinti investicijas su palūkanomis ir delspinigiais.
„Skolinimas per NT platformą yra žymiai saugesnis investavimo būdas nei akcijos, nuo kurių vertės svyravimo niekas neapsaugo“, – lygina „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė. Kita vertus grąža iš skolinimo per „Röntgen“ sutelktinio investavimo platforma šiuo metu siekia 7–11%.
Istoriškai vidutinė ilgalaikė grąža iš sutelktinio finansavimo prilygsta grąžai iš akcijų, verslo obligacijų ir fondų, ji šiek tiek viršija grąžą iš investicijų į būsto nuomą bei gerokai viršija grąžą iš valstybių obligacijų ar indėlių.
Į klausimą, koks investuotojui galėtų būti blogiausias scenarijus, G. Zarembienė paaiškina, kad vystytojas gali susidurti su sunkumais parduodant pastatytą turtą ar, pavyzdžiui, refinansuojant paskolą iš kitų šaltinių, todėl paskolos vėlavimo investuotojams scenarijus yra realus.
„Nemokių paskolų savo platformoje neturime, nes didelius resursus skiriame prevencijai – kruopščiai projektų atrankai, rinkos tendencijų analizei. Visuomet vadovaujamasi principu, kad išieškojimas nėra mūsų verslas, – aiškina G. Zarembienė. – Projektams skiriame dėmesio ne tik jų finansavimo metu, bet ir statybų laikotarpiu, todėl apie vystytojo galimas problemas sužinome gerokai prieš paskolos termino pabaigą.“
Jeigu vystytojui nepavyktų grąžinti paskolos ir mes nepajėgtumėme rasti kompromiso, būtų pradėtas išieškojimo procesas. Jo metu turtas būtų parduotas ir investuotojams būtų grąžintos paskolintos lėšos, palūkanos ir delspinigiai. Vis dėlto, tai gali užtrukti ir ilgiau nei metus.
Kadangi investuotojams įkeičiamo turto vertė gerokai viršija paskolos sumą, šiuos reikalavimus būtų nesunku įgyvendinti. Taigi, didžiausia rizika, kad paskolos grąžinimas gali pavėluoti.
Norint sumažinti riziką, visuomet prasminga rinktis objektus paklausiose lokacijose, o ne pavienius namus mažuose miestuose ar miestų rajonuose. Saugiau rinktis patyrusių NT vystytojų objektus. Net jei paskolos ir kvadratinių metrų santykis atrodo patraukliai, visuomet svarbu įvertinti konkrečius turto vienetus – juk visuomet bus lengviau realizuoti kompaktiškus, 30-50 kv. m ploto būstus.
„Šiandien keli papildomi procentai žadamos grąžos gali stipriai padidinti investuotojo prisiimamą riziką, todėl prieš investuojant būtina susipažinti su išsamiu projekto pristatymu ir rinktis projektus, atitinkančius investuotojo rizikos tolerancijos lygį“, – perspėja G. Zarembienė.
Grąža išaugo, apyvartos didėjo
„2019-2021 m. mūsų platformoje stebėjome palūkanų mažėjimą, kurį didžia dalimi lėmė vis didesnis sutelktinio finansavimo populiarumas. Investuotojai suprato, kad tai saugus bei stabilus investavimo būdas“, – komentuoja G. Zarembienė. Vis daugiau investuotojų įvertino šio instrumento saugumą ir stabilumą, o tai savo ruožtu sumažino grąžos lūkesčius. 2022 m. antrąjį ir trečiąją ketvirčius palūkanos pradėjo augti – šią tendenciją lėmė karas Ukrainoje, infliacija bei kylantis EURIBOR.
Šiuo metu „Röntgen” fiksuoja apie 1,5 procentiniais punktais didesnes palūkanas palyginus su šių metų pradžia. Antrąjį šių metų ketvirtį platformoje paskelbtų projektų vidutinės palūkanos pakilo iki 9,2%. Šiuo metu palūkanų dydis nebesikeičia taip sparčiai.
„Akcijų rinkos bei verslai kovoja su sukrėtimais, todėl auga saugesnių, konservatyvesnių instrumentų paklausa, – pažymi G. Zarembienė. – Manome, kad dabar yra tinkamas metas pasinaudoti išaugusiomis palūkanomis ir užsifiksuoti padidintas grąžas, kurios ateityje sugrįš į ilgalaikes vertes – bent jau ten, kur buvo prieš pusmetį.“
Sutelktinis investavimas į NT populiarėja. 2022 m. antrąjį ketvirtį per „Röntgen“ platformą buvo suteikta 6,84 mln. Eur paskolų – 6% daugiau nei pirmąjį 2022 m. ketvirtį. Antrąjį šių metų ketvirtį platformoje buvo paskelbta 12 investicinių projektų, kai pirmąjį ketvirtį tokių buvo 10.
„Matome, kad daugėja užklausų dėl projektų finansavimo. NT projektų vystytojai siekia greičiau užbaigti statybas, į sutelktinio finansavimo ekosistemą ateina daugiau vystytojų, kurie projektus vystė iš nuosavo kapitalo, o dabar nori pasinaudoti sutelktinio finansavimo mechanizmu dėl jo greičio, lankstumo ir patrauklių sąlygų“, – komentuoja „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė.
Iki šių metų pabaigos „Röntgen“ planuoja sutelkti dar 6–8 mln. Eur paskolų, o per visus 2022 m. – apie 30 mln. Eur arba dvigubai daugiau nei 2021 m.
Kaip nuosmukio rizika keičia investuotojų per NT platformą elgesį
Po tam tikros pauzės pirmaisiais karo mėnesiais, investavimo apimtys sutelktinio finansavimo platformose grįžo ir net gerokai pranoko ankstesnius rodiklius. Tačiau infliacija ir geopolitinė bei ekonominė aplinka neišvengiamai koreguoja investuotojų elgesį.
Greta Zarembienė, NT sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė, pažymi, kad gyventojai dabartinėmis aplinkybėmis vengia kraštutinumų, t.y. atsisako minčių neinvestuoti visai arba bandyti aplenkti rekordinę ir neeilinę infliaciją renkantis pernelyg oportunistiškas ar gerai nepažįstamas investicines priemones.
Pasak jos, didžiausią investuotojų per „Röntgen“ platformą grupę sudaro asmenys, kurie investuoja nuo 10.000 Eur iki 50.000 Eur. Šiuo metu jie stengiasi apsaugoti savo kapitalą nuo nuvertėjimo, užsifiksuodami aukštesnę investicinę grąžą ateities laikotarpiui, nei ji buvo prieinama iki karo, taip pat platformoje rinkdamiesi žemesnės rizikos projektus.
Dar viena grupė yra smulkūs investuotojai, kurie investicijoms skiria nuo 100 Eur iki kelių tūkstančių eurų per mėnesį. Paprastai jie renkasi ilgalaikio ir nuolatinio investavimo strategiją, aktyviai diversifikuoja savo portfelį ir dalyvauja skirtingą rizikos reitingą turinčiuose projektuose. Jie uždirbtas palūkanas dažnai reinvestuoja ir ilguoju laikotarpiu siekia sukaupti daugiau kapitalo. Tokių investuotojų elgesys iš esmės nepasikeitė – jie ir toliau laikosi įpročio sąlyginai nedideles sumas nuolat skirti investavimui.
„Smulkūs investuotojai šiuo metu kaip niekada aktyvūs, nes daug valstybinių institucijų ir komercinių rinkos žaidėjų stengiasi edukuoti žmones, kad iš viso neinvestuojant, jų perkamoji galia sparčiai mažėja, – pasakoja G. Zarembienė. – Tokie žmonės renkasi saugias investicijas, nėra linkę rizikuoti vardan didelės galimos grąžos, atsirinkinėdami projektus siekia išvengti galimo paskolų vėlavimo, stengiasi dar labiau išskaidyti riziką.“
Dar viena ryški grupė – stambūs arba profesionalūs investuotojai, kurių investicijos viršija 100.000 Eur ir gali siekti kelis milijonus eurų. Jie daug dėmesio skiria projekto pasirinkimui, išnagrinėja jo komercinį potencialą, įvertina ir teorinę tokio turto perėmimo galimybę.
Stambiuosius ir profesionalius investuotojus pastaruoju metu labiau domina trumpesnio termino projektai. Jie kapitalą nori įdarbinti trumpam, kad prireikus galėtų palankiomis sąlygomis investuoti kitose turto klasėse. Jiems šiandien itin svarbus investicijų likvidumas.
Kraštutinumai gali pakenkti
Krizių metu svarbu išsaugoti turimą kapitalą, todėl nepatyrusiems investuotojams svarbu nesusivilioti nesaugiomis, infliaciją lenkiančias grąžas siūlančiomis investicijomis. Nereikia griebtis ir kito kraštutinumo bei visiškai atsisakyti investavimo.
„Ilguoju laikotarpiu investavimo į laiko patikrintas priemones grąža gerokai pranoksta vidutinę daugiametę infliaciją, o šiandien, visiškai neinvestuojant, rekordinė infliacija negrįžtamai tirpdo gyventojų perkamąja galią“, – perspėja G. Zarembienė.
Algimantas Variakojis, investuotojas, taip pat teigia, jog pinigai nuvertėja, todėl daugelis stengiasi juos investuoti – finansų rinkose stebimos didelės apyvartos. Investuojantys į akcijas renkasi komunalinių bendrovių, maisto ir gavybos pramonės įmonių vertybinius popierius. Technologijų ir kitų į plėtrą orientuotų bendrovių akcijos smunka.
„Stambūs investuotojai ieško gerų galimybių, o smulkūs investuotojai kartais neišlaiko ir pradeda panikuoti“, – komentuoja A. Variakojis. Anot jo, būtina investuoti ir dabar, tačiau reikia atidžiai rinktis, kur įdėti pinigus.
„Jeigu investuojama per sutelktinio NT investavimo platformas, patartina konservatyviai vertinti objektus ir jų turto vertinimus“, – pataria pašnekovas.
Rizikos vertinimas
Paklausta, kokie projektai sutelktinio NT finansavimo platformoje yra mažiau rizikingi, „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė pataria atkreipti dėmesį į projektus, kurie turi mažiau su statyba susijusių rizikų, vadinasi yra galutinėje vystymo fazėje. Taip pat saugesni yra komercinės paskirties, patraukliose miesto vietose esantys jau užbaigti ir nuolatinį pajamų srautą generuojantys objektai. Tačiau, žinoma, investuotojams verta atkreipti dėmesį į tokių objektų nuomos sutarčių ilgalaikiškumą.
„Šiandien didžiausio neapibrėžtumo galima tikėtis investuojant į sklypus toliau nuo centro, kai statyboms dar nėra išduotas leidimas – tačiau tai tikrai nėra taisyklė. Kiekvieną projektą, jo verslo planą šiandieniniame kontekste ir investicines sąlygas reikėtų analizuoti atskirai“, – kalba G. Zarembienė.
Nepriklausomai nuo ekonomikos būklės, mažiau rizikingais laikomi projektai, kurie:
Jeigu, tarkime, reali objekto pardavimo kaina siekia 2.500–3.000 Eur/kv.m, o paskola vienam kv.m. – 1.000 Eur, tokį objektą būtų nesunku realizuoti ir atsiskaityti su skolininkais net ir esant labai nepalankioms aplinkybėms.
Skirtingos NT vystymo platformos skelbia savo apskaičiuotus rizikos balus, tačiau jų skaičiavimo metodai skiriasi. „Röntgen“ platformoje rizikos balą paprastai lemia:
„Vertindami projektus neretai užsakome nepriklausomų teisininkų išvadas, kurios padeda investuotojams priimti sprendimus. Kadangi tarp mūsų investuotojų yra ir privačios skolos fondų bei profesionalių investuotojų, jie atlieka ir papildomus vertinimus“, – pasakoja G. Zarembienė.
Investuotojams reikėtų ir patiems atlikti namų darbus: bent jau susipažinti su įkeičiamo turto vertinimu, įsivertinti ne tik paskolos ir turto vertės santykį (LTV), bet ir patiems pasižvalgyti skelbimų portaluose, įvertinti finansuojamo objekto komercinį potencialą, jo likvidumą.
Su saugos pagalve
„Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė teigia, kad investuoti į NT per platformą yra pakankamai saugu, nes sutelktinis investavimas su NT įkeitimu suteikia investuotojams apsaugos pagalvę. Paprastai investuotojams per „Röntgen“ NT finansavimo platformą įkeičiamo turto vertė yra 30–40% didesnė už paskolos sumą. Tokį turtą galima būtų parduoti su nuolaida ir vis tiek užtektų lėšų susigrąžinti investicijas su palūkanomis ir delspinigiais.
„Skolinimas per NT platformą yra žymiai saugesnis investavimo būdas nei akcijos, nuo kurių vertės svyravimo niekas neapsaugo“, – lygina „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė. Kita vertus grąža iš skolinimo per „Röntgen“ sutelktinio investavimo platforma šiuo metu siekia 7–11%.
Istoriškai vidutinė ilgalaikė grąža iš sutelktinio finansavimo prilygsta grąžai iš akcijų, verslo obligacijų ir fondų, ji šiek tiek viršija grąžą iš investicijų į būsto nuomą bei gerokai viršija grąžą iš valstybių obligacijų ar indėlių.
Į klausimą, koks investuotojui galėtų būti blogiausias scenarijus, G. Zarembienė paaiškina, kad vystytojas gali susidurti su sunkumais parduodant pastatytą turtą ar, pavyzdžiui, refinansuojant paskolą iš kitų šaltinių, todėl paskolos vėlavimo investuotojams scenarijus yra realus.
„Nemokių paskolų savo platformoje neturime, nes didelius resursus skiriame prevencijai – kruopščiai projektų atrankai, rinkos tendencijų analizei. Visuomet vadovaujamasi principu, kad išieškojimas nėra mūsų verslas, – aiškina G. Zarembienė. – Projektams skiriame dėmesio ne tik jų finansavimo metu, bet ir statybų laikotarpiu, todėl apie vystytojo galimas problemas sužinome gerokai prieš paskolos termino pabaigą.“
Jeigu vystytojui nepavyktų grąžinti paskolos ir mes nepajėgtumėme rasti kompromiso, būtų pradėtas išieškojimo procesas. Jo metu turtas būtų parduotas ir investuotojams būtų grąžintos paskolintos lėšos, palūkanos ir delspinigiai. Vis dėlto, tai gali užtrukti ir ilgiau nei metus.
Kadangi investuotojams įkeičiamo turto vertė gerokai viršija paskolos sumą, šiuos reikalavimus būtų nesunku įgyvendinti. Taigi, didžiausia rizika, kad paskolos grąžinimas gali pavėluoti.
Norint sumažinti riziką, visuomet prasminga rinktis objektus paklausiose lokacijose, o ne pavienius namus mažuose miestuose ar miestų rajonuose. Saugiau rinktis patyrusių NT vystytojų objektus. Net jei paskolos ir kvadratinių metrų santykis atrodo patraukliai, visuomet svarbu įvertinti konkrečius turto vienetus – juk visuomet bus lengviau realizuoti kompaktiškus, 30-50 kv. m ploto būstus.
„Šiandien keli papildomi procentai žadamos grąžos gali stipriai padidinti investuotojo prisiimamą riziką, todėl prieš investuojant būtina susipažinti su išsamiu projekto pristatymu ir rinktis projektus, atitinkančius investuotojo rizikos tolerancijos lygį“, – perspėja G. Zarembienė.
Grąža išaugo, apyvartos didėjo
„2019-2021 m. mūsų platformoje stebėjome palūkanų mažėjimą, kurį didžia dalimi lėmė vis didesnis sutelktinio finansavimo populiarumas. Investuotojai suprato, kad tai saugus bei stabilus investavimo būdas“, – komentuoja G. Zarembienė. Vis daugiau investuotojų įvertino šio instrumento saugumą ir stabilumą, o tai savo ruožtu sumažino grąžos lūkesčius. 2022 m. antrąjį ir trečiąją ketvirčius palūkanos pradėjo augti – šią tendenciją lėmė karas Ukrainoje, infliacija bei kylantis EURIBOR.
Šiuo metu „Röntgen” fiksuoja apie 1,5 procentiniais punktais didesnes palūkanas palyginus su šių metų pradžia. Antrąjį šių metų ketvirtį platformoje paskelbtų projektų vidutinės palūkanos pakilo iki 9,2%. Šiuo metu palūkanų dydis nebesikeičia taip sparčiai.
„Akcijų rinkos bei verslai kovoja su sukrėtimais, todėl auga saugesnių, konservatyvesnių instrumentų paklausa, – pažymi G. Zarembienė. – Manome, kad dabar yra tinkamas metas pasinaudoti išaugusiomis palūkanomis ir užsifiksuoti padidintas grąžas, kurios ateityje sugrįš į ilgalaikes vertes – bent jau ten, kur buvo prieš pusmetį.“
Sutelktinis investavimas į NT populiarėja. 2022 m. antrąjį ketvirtį per „Röntgen“ platformą buvo suteikta 6,84 mln. Eur paskolų – 6% daugiau nei pirmąjį 2022 m. ketvirtį. Antrąjį šių metų ketvirtį platformoje buvo paskelbta 12 investicinių projektų, kai pirmąjį ketvirtį tokių buvo 10.
„Matome, kad daugėja užklausų dėl projektų finansavimo. NT projektų vystytojai siekia greičiau užbaigti statybas, į sutelktinio finansavimo ekosistemą ateina daugiau vystytojų, kurie projektus vystė iš nuosavo kapitalo, o dabar nori pasinaudoti sutelktinio finansavimo mechanizmu dėl jo greičio, lankstumo ir patrauklių sąlygų“, – komentuoja „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė.
Iki šių metų pabaigos „Röntgen“ planuoja sutelkti dar 6–8 mln. Eur paskolų, o per visus 2022 m. – apie 30 mln. Eur arba dvigubai daugiau nei 2021 m.
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti
investuoti į NT?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB Trečia diena, valdanti platformą Röntgen, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.