Kodėl investuoti gali bet kas, o privalo kiekvienas?
Investavimas dažnai mistifikuojamas. Apie šį užsiėmimą sukurta daug mitų, kurie jaunus žmones atgraso nuo svarbių ir jiems naudingų veiksmų. Remiantis apklausomis ir tyrimais, didelė dalis (iki 80%) asmenų, sąskaitose sukaupusių reikšmingas šešiaženkles sumas, teigia, kad jie finansinę sėkmę pasiekė taupymo ir investavimo dėka. Tačiau šiandien atliekamos apklausos rodo, kad didžioji dalis žmonių neinvestuoja. Vadinasi, žmonės renkasi būti finansiškai nesėkmingi.
Kas yra investavimas ?
Investavimas nėra labai gudrus procesas. Tai tėra tavo šiandienos pajamų perkėlimas į ateitį, siekiant tas pajamas padidinti. Jokios magijos nėra. Atsisakai vartojimo šiandien (neperki naujų sportinių batelių), duodi savo uždirbtus pinigus žmogui, kuriam tų pinigų trūksta projektui įgyvendinti, o po projekto įgyvendinimo jis tau grąžina tiek tavo pinigus, tiek papildomą pinigų sumą. Taip paaiškintas gali būti bet koks investicinis projektas.
Finansų mokytojų industrija dažnai siekia investavimo procesą parodyti kaip sudėtingą ir painų. Tačiau praktiškai investavimas visuomet susiveda į paprastą lygtį: tu paskolini kažkam pinigų, siekdamas atgauti juos su papildoma grąžą už tai, kad kurį laiką negalėjai tų pinigų panaudoti bei rizikavai savo kapitalu. Viskas.
Investuoti ir spekuliuoti
Investavimas skiriasi nuo spekuliacijos. Spekuliantas sieks nupirkti pigiau ir kuo greičiau parduoti brangiau. Tuo tarpu, investuotojas ieškos projektų, kurie generuos nuolatinius pajamų srautus (nuoma, dividendai, palūkanos) ir turės aukštą tikimybę ilguoju laikotarpiu pabrangti. Tokiu būdu investuotojas ilguoju laikotarpiu uždirbs tiek iš to, kad projektas generuoja pinigus nuolat, tiek iš to, kad projekto vertė per laiką auga.
Skirtumą lengva suprasti galvojant apie nekilnojamą turtą. Spekuliantas pirks butą tik tada, kai galvos, jog jis parduodamas žemesne, nei rinkos kaina. O nupirkęs sieks kuo greičiau jį parduoti už kuo didesnę kainą. Jo uždarbis bus greitas ir lygus skirtumui tarp pirkimo ir pardavimo kainos. Tačiau spekuliantas išties nežino ar jam pavyks uždirbti. Galimas uždarbis didesnis, bet jis prisiima riziką, kad spekuliacija nepavyks.
Tuo tarpu, investuotojas ieškos būsto, kuris generuos kuo geresnes nuomos pajamas, tačiau tuo pačiu metu turės tikimybę per ilgą laiką pabrangti. Tokiu būdu investuotojas nuolat gaus nuomos pajamas, o, nusprendęs ateityje butą parduoti, dar gaus grąžos dėl pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo. Investuotojas taip pat visuomet atkreips dėmesį į perkamo turto kokybę. O kuomet investuos į turtą ne tiesiogiai, tačiau per finansinius instrumentus, stengsis gauti turto įkeitimą. Nes turto įkeitimas užtikrins, kad net blogiausiu atveju, jei investicinis projektas nepasiseks, įkeistą turtą bus galima parduoti ir iš pardavimo pajamų padengti bent dalį nuostolių. Tad ir smulkieji investuotojai turėtų teikti pirmenybę tiems investiciniams projektams, kurie turi turto įkeitimą, jog galėtų apsaugoti savo investiciją.
Kodėl investuoti reikia jau dabar ?
Investavimo sėkmė susideda iš dviejų faktorių: laiko ir grąžos.
Laikas yra svarbiausias faktorius investavime. Kuo ilgiau investuosi, jei tai darysi sėkmingai, tuo daugiau pinigų turėsi. Per ilgą laiką investuoti pinigai uždirba naujus pinigus, kurie, jei būna įdarbinti, uždirba dar naujų pinigų, kurie uždirba dar naujų pinigų. Tad per pakankamai ilgą laiką pradeda veikti sudėtinės grąžos formulė.
Įsivaizduok, jog investuoji šimtą eurų kiekvieną mėnesį ir uždirbi 10% metinę grąžą. Tuomet po 5 metų investavimo sąskaitoje turėsi beveik 7 700 eurų. Iš jų 6 000 būsi įnešęs pats (100*12*5), na o likusius 1 700 bus uždirbę tavo pinigai. Nėra blogai, bet nieko labai rimto.
Jei nepasiduosi ir investuosi toliau, po 20 metų ši proporcija pasikeis iš esmės. Per 20 metų, investuodamas po 100 eurųper mėnesį, sukaupsi 24 000 eurų. Tačiau, jei pavyks uždirbti vidutinę 10% metinę grąžą, kuri visa bus reinvestuojama, viso tavo investicinio krepšelio vertė sieks net 72 tūkstančius eurų ! Nes net 48 tūkstančius eurų uždirbs pinigai ir jų uždirbti pinigai.
Investuotų pinigų ir viso investicinio krepšelio vertės proporcijos nepriklauso nuo investuojamos sumos. Jei investuosi 1000 eurų per mėnesį, tai po 20 metų tiesiog turėsi 10 kartų daugiau pinigų. Tačiau tavo įdėtų pinigų ir iš pinigų darbo uždirbtų pinigų santykinės dalys, tai pačiai 10% grąžai, visuomet bus vienodos.
Todėl laikas yra itin svarbu – būtent laikas lemia, kokia investicinio krepšelio dalis bus sudėta tavo, o kokia uždirbta iš pinigų darbo. Kuo ilgesnį laiką investuosi, tuo daugiau uždirbs praeityje jau įdarbinti pinigai, tuo greičiau pradės dirbti jų uždirbti pinigai, tuo sparčiau augs tavo finansinis turtas.
Grąža yra svarbi, nes ji keičia tavo investuotų pinigų ir viso investicinio krepšelio vertės proporcijas per tam tikrą periodą. Aukščiau esančioje lentelėje pateiktas pavyzdys, kuomet kiekvieną mėnesį investuojamas 100 eurų su 10% metine grąža.
Grąžą didinant, savų pinigų dalis mažėtų didesniu greičiu, nei didėtų grąža. Kitaip sakant, ryšys tarp grąžos per metus ir nominalios investicijų sugeneruojamos grąžos nėra tiesinis. Tad net ir nedaug padidinta grąža, ilguoju laikotarpiu, yra svarbu.
Tačiau su didesnė grąža visuomet susijusi ir didesnė rizika. Nemokamų pietų nebūna, todėl siekiant gauti didesnę grąža auga tikimybė, jog bus prarasta investuotų pinigų dalis. Kitaip sakant, pasirinktas investicinis projektas turės didesnę tikimybę neįvykti arba nepasisekti, dėl ko investuoti pinigai tiesiog bus sudeginti projekto eigoje.
Pradedančiajam investuotojui normalu tikėtis 7-10% siekiančios metinės grąžos.
Bet ar verta (ir įmanoma) investuoti tik po šimtą eurų ?
Tikrai verta. Ne tik verta, bet būtina.
Pirmiausia, nes per pakankamai ilgą laiką tas šimtas eurų per mėnesį virs šimtu tūkstančiu. Ir net jei šiandien 25 metai atrodo labai ilgas laiko tarpas, kuomet sulauksi 50 metų ir žiūrėsi į eilinį kartą tuščią sąskaitą, galėsi prisiminti, kaip skaitei šį tekstą ir nusprendei, kad per tuos 25 metus dar visko įvyks, tad nėra čia ko po tą 100 eurų kaupti.
Čia yra antra priežastis. Žmonės, kurie nesugeba pradėti kaupti po 20, 50 ar 100 eurų per mėnesį, niekada neprisiverčia kaupti didesnių sumų. Nėra jokio skirtumo, ar uždirbi 800, ar 5000 eurų. Pinigų neužteks visada. Beveik nėra pasaulyje žmonių, kurie galėtų visus savo norus ir fantazijas realizuoti iš turimų pajamų. Todėl nereikia savęs apgaudinėti ir tikinti, kad investuoti pradėsi, kai turėsi X pinigų. Taip niekada nebus.
Investavimas ir gebėjimas taupyti yra ugdomos savybės. Jas išugdyti gali bet kas ir privalo visi. Jei šios savybės nėra ugdomos, pinigų trūks visada. Jei sugebėsite pradėti dalį pajamų investuoti dar būdami jauni, kol gaunamos pajamos mažos, ilgainiui pastebėsite, kad pinigų užtenka nuolat.
Juo labiau, kai šiandien egzistuoja tokie paslaugų tiekėjai kaip Röntgen, per kuriuos investuoti galima su mažomis sąnaudomis. Jei bankas už akcijų pirkimo pavedimą gali paprašyti 10 ar daugiau eurų, tai kodėl investuoti 100 eurų neapsimoka, ypač jei į Röntgen pinigus atvesti galima be jokių sąnaudų. Tad ir 100 eurų pervedus, dirbs visi tie pinigai ir potencialios metų grąžos komisiniai nesuvalgys.
Aš nesu profesionalas. Kaip žinoti, kuri investicija sėkminga ?
Profesionaliu finansininku, siekiant investuoti, būti nereikia. Egzistuoja skirtingi investicijų tipai, kurie reikalauja skirtingų specifinių žinių. Kai kurie investiciniai produktai, kaip išvestinės finansinės priemonės, tikrai nėra tinkami ne finansų profesionalams. Tačiau kitos priemonės yra tinkamos bei gali būti suprantamos platesniam investuotojų ratui..
Suprasti jau profesionalų atrinktus nekilnojamo turto investicijų projektus gali platus investuotojų ratas. Jei egzistuoja profesionalus filtras, kuris smulkiajam investuotojui pateikia tik tam tikrus esminius kriterijus atitinkančius projektus bei užtikrina visus reikiamus saugiklius, smulkus investuotojas gali jaustis ramiau. Didelė dalis darbo jau padaryta.
Ypač saugumo turėtų pridėti turto įkeitimas. Jei NT projektas, į kurį investuojama, yra įkeistas investuotojų naudai, net ir nesėkmės atveju investuotojas galės atgauti bent dalį (o dažnai ir visas) savo investicijų. Nes įkeistas objektas bus parduotas, o iš pardavimo gautos pajamos grįš investuotojams.
Siekiant, jog po nesėkmingo projekto pardavimo į sąskaitą sugrįžtų kuo daugiau pinigų, visuomet, dar prieš investuojant, dėmesį reikia atkreipti į turto ir paskolos santykį (žinomą kaip LTV). Kuo mažesnės paskolos, lyginant su turtu, vertė, tuo didesnė tikimybė atgauti visus savo pinigus net ir blogojo scenarijaus atveju.
Tad smulkiajam investuotojui reikėtų ieškoti investicinių projektų, kurie jau buvo peržiūrėti profesionalų ir kurie turi įmontuotus esminius saugiklius.
Investavimas į nekilnojamą turtą
Vos prieš kelis metus investuoti į nekilnojamą turtą daugeliui žmonių, neturinčių dešimčių tūkstančių sąskaitose, buvo pakankamai sudėtinga. Tačiau finansų technologijos šiandien į NT investuoti leidžia ir tiems, kas investuoja kelis šimtus eurų.
Sutelktinio NT finansavimo platformos (pvz. Röntgen) technologijų dėka sukuria galimybę didelio nekilnojamo turto projekto finansavimą išskaidyti į mažas dalis ir taip prie rinkos, kurioje istoriškai dirbdavo tik didieji investuotojai, leisti prieiti smulkiesiems.
Vėl, jokios magijos, viskas paprasta.
Pavyzdžiui milijono vertės NT projektą gali finansuoti arba vienas asmuo, turintis milijoną, arba dešimt tūkstančių asmenų, kurių kiekvienas turi šimtą eurų. Sutelktinio NT finansavimo platformų tikslas – išvystyti technologijas, leidžiančias tiems dešimčiai tūkstančių asmenų, kartu su didžiaisiais investuotojais, kurie vis labiau pamėgsta finansų technologijas, lengvai ir greitai investuoti mažesnes sumas, o milijoninio NT projekto vystytojui pinigus gauti taip pat greitai ir paprastai, kaip investiciją gauti būtų galima iš vieno didelio investuotojo.
Tad platformos suteikia galimybę smulkiesiems investuotojams su nedidelėmis sumomis investuoti į vieną seniausių turto klasių – nekilnojamąjį turtą. Šis nuo seno žmones žavi dėl savo stabilumo, santykinio saugumo ir fizinės būties (namą visuomet gali apžiūrėti, pačiupinėti). Mažos sumos ne tik suteikia galimybes smulkiesiems, tačiau ir sumažina riziką.
Šiandien nebereikia pirkti vieno buto už šimtą tūkstančių, kurių 20% sudarys 5 metus sunkiai taupyti pinigai, o 80% būsto paskola bankui, tikintis, kad jį pavyks išnuomoti ir vėliau pelningai parduoti. Šiandien galima lengvai, prisijungus prie e-bankininkystės, pervesti norimą sumą į Röntgen ir ją investuoti į patikusį NT projektą. Suma gali būti tiek visai smulki, tiek pakankamai didelė. Priklausomai nuo jūsų finansinės padėties, krepšelio dydžio ir kitų asmeninių aplinkybių, kurias įvertinti galite tik jūs..
Taip pat, itin svarbu visuomet prisiminti, kad skirtingai nei daugelis kitų finansų technologijų platformų ir bendrai investicijų (pavyzdžiui nekilnojamo turto ETF), sutelktinio NT finansavimo platformos įkeičia projektus investuotojų naudai. Todėl investuotojai ne tiesiog atiduoda pinigus projekto vystytojui, o ir gauna nekilnojamo turto įkeitimą. Tad, nepasisekus projektui, rizika prarasti visus investuotus pinigus bus minimali. Nes bent dalį pinigų pavyks atgauti realizavus įkeistą turtą.
Ką daryti smulkiajam ?
Jei nesate profesionalus investuotojas, tačiau turite laisvo turto ir/ar pajamų, protingiausia jas būtų nukreipti ten, kur aiškiai galite suprasti rizikas ir pačių investicijų esmę. Taip pat visuomet bus palankiau, jei potencialių investicijų ratą susiaurins srities profesionalai, kurie iš pasirinkimo aibės išmes tuos projektus, kurių rizikos ir grąžos santykis nėra racionalus.
Siekiant optimizuoti rizikos ir grąžos santykį, verta ieškoti didesnę grąžą (7-10% per metus) generuojančių investicijų, kurios turi tam tikrus papildomus saugiklius. Vienas dažniausių ir geriausių saugiklio pavyzdžių – turto įkeitimas. Tai nėra vienintelis, bet tikrai dažniausiai sutinkamas ir geriausiai suprantamas saugiklis.
Bet svarbiausia yra pradėti investuoti kuo anksčiau. Kuo anksčiau pradėsite, tuo greičiau įgausite žinių ir patirties, kurios leis priimti vis geresnius sprendimus ir jaustis ramiau bei saugiau. Be to, galėsite greičiau pradėti džiaugtis sudėtinių palūkanų nauda ir leisti pinigams dirbti už jus.
Tekstą parengė
Röntgen ir Tautvydas Marčiulaitis
Kodėl investuoti gali bet kas, o privalo kiekvienas?
Investavimas dažnai mistifikuojamas. Apie šį užsiėmimą sukurta daug mitų, kurie jaunus žmones atgraso nuo svarbių ir jiems naudingų veiksmų. Remiantis apklausomis ir tyrimais, didelė dalis (iki 80%) asmenų, sąskaitose sukaupusių reikšmingas šešiaženkles sumas, teigia, kad jie finansinę sėkmę pasiekė taupymo ir investavimo dėka. Tačiau šiandien atliekamos apklausos rodo, kad didžioji dalis žmonių neinvestuoja. Vadinasi, žmonės renkasi būti finansiškai nesėkmingi.
Kas yra investavimas ?
Investavimas nėra labai gudrus procesas. Tai tėra tavo šiandienos pajamų perkėlimas į ateitį, siekiant tas pajamas padidinti. Jokios magijos nėra. Atsisakai vartojimo šiandien (neperki naujų sportinių batelių), duodi savo uždirbtus pinigus žmogui, kuriam tų pinigų trūksta projektui įgyvendinti, o po projekto įgyvendinimo jis tau grąžina tiek tavo pinigus, tiek papildomą pinigų sumą. Taip paaiškintas gali būti bet koks investicinis projektas.
Finansų mokytojų industrija dažnai siekia investavimo procesą parodyti kaip sudėtingą ir painų. Tačiau praktiškai investavimas visuomet susiveda į paprastą lygtį: tu paskolini kažkam pinigų, siekdamas atgauti juos su papildoma grąžą už tai, kad kurį laiką negalėjai tų pinigų panaudoti bei rizikavai savo kapitalu. Viskas.
Investuoti ir spekuliuoti
Investavimas skiriasi nuo spekuliacijos. Spekuliantas sieks nupirkti pigiau ir kuo greičiau parduoti brangiau. Tuo tarpu, investuotojas ieškos projektų, kurie generuos nuolatinius pajamų srautus (nuoma, dividendai, palūkanos) ir turės aukštą tikimybę ilguoju laikotarpiu pabrangti. Tokiu būdu investuotojas ilguoju laikotarpiu uždirbs tiek iš to, kad projektas generuoja pinigus nuolat, tiek iš to, kad projekto vertė per laiką auga.
Skirtumą lengva suprasti galvojant apie nekilnojamą turtą. Spekuliantas pirks butą tik tada, kai galvos, jog jis parduodamas žemesne, nei rinkos kaina. O nupirkęs sieks kuo greičiau jį parduoti už kuo didesnę kainą. Jo uždarbis bus greitas ir lygus skirtumui tarp pirkimo ir pardavimo kainos. Tačiau spekuliantas išties nežino ar jam pavyks uždirbti. Galimas uždarbis didesnis, bet jis prisiima riziką, kad spekuliacija nepavyks.
Tuo tarpu, investuotojas ieškos būsto, kuris generuos kuo geresnes nuomos pajamas, tačiau tuo pačiu metu turės tikimybę per ilgą laiką pabrangti. Tokiu būdu investuotojas nuolat gaus nuomos pajamas, o, nusprendęs ateityje butą parduoti, dar gaus grąžos dėl pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo. Investuotojas taip pat visuomet atkreips dėmesį į perkamo turto kokybę. O kuomet investuos į turtą ne tiesiogiai, tačiau per finansinius instrumentus, stengsis gauti turto įkeitimą. Nes turto įkeitimas užtikrins, kad net blogiausiu atveju, jei investicinis projektas nepasiseks, įkeistą turtą bus galima parduoti ir iš pardavimo pajamų padengti bent dalį nuostolių. Tad ir smulkieji investuotojai turėtų teikti pirmenybę tiems investiciniams projektams, kurie turi turto įkeitimą, jog galėtų apsaugoti savo investiciją.
Kodėl investuoti reikia jau dabar ?
Investavimo sėkmė susideda iš dviejų faktorių: laiko ir grąžos.
Laikas yra svarbiausias faktorius investavime. Kuo ilgiau investuosi, jei tai darysi sėkmingai, tuo daugiau pinigų turėsi. Per ilgą laiką investuoti pinigai uždirba naujus pinigus, kurie, jei būna įdarbinti, uždirba dar naujų pinigų, kurie uždirba dar naujų pinigų. Tad per pakankamai ilgą laiką pradeda veikti sudėtinės grąžos formulė.
Įsivaizduok, jog investuoji šimtą eurų kiekvieną mėnesį ir uždirbi 10% metinę grąžą. Tuomet po 5 metų investavimo sąskaitoje turėsi beveik 7 700 eurų. Iš jų 6 000 būsi įnešęs pats (100*12*5), na o likusius 1 700 bus uždirbę tavo pinigai. Nėra blogai, bet nieko labai rimto.
Jei nepasiduosi ir investuosi toliau, po 20 metų ši proporcija pasikeis iš esmės. Per 20 metų, investuodamas po 100 eurųper mėnesį, sukaupsi 24 000 eurų. Tačiau, jei pavyks uždirbti vidutinę 10% metinę grąžą, kuri visa bus reinvestuojama, viso tavo investicinio krepšelio vertė sieks net 72 tūkstančius eurų ! Nes net 48 tūkstančius eurų uždirbs pinigai ir jų uždirbti pinigai.
Investuotų pinigų ir viso investicinio krepšelio vertės proporcijos nepriklauso nuo investuojamos sumos. Jei investuosi 1000 eurų per mėnesį, tai po 20 metų tiesiog turėsi 10 kartų daugiau pinigų. Tačiau tavo įdėtų pinigų ir iš pinigų darbo uždirbtų pinigų santykinės dalys, tai pačiai 10% grąžai, visuomet bus vienodos.
Todėl laikas yra itin svarbu – būtent laikas lemia, kokia investicinio krepšelio dalis bus sudėta tavo, o kokia uždirbta iš pinigų darbo. Kuo ilgesnį laiką investuosi, tuo daugiau uždirbs praeityje jau įdarbinti pinigai, tuo greičiau pradės dirbti jų uždirbti pinigai, tuo sparčiau augs tavo finansinis turtas.
Grąža yra svarbi, nes ji keičia tavo investuotų pinigų ir viso investicinio krepšelio vertės proporcijas per tam tikrą periodą. Aukščiau esančioje lentelėje pateiktas pavyzdys, kuomet kiekvieną mėnesį investuojamas 100 eurų su 10% metine grąža.
Grąžą didinant, savų pinigų dalis mažėtų didesniu greičiu, nei didėtų grąža. Kitaip sakant, ryšys tarp grąžos per metus ir nominalios investicijų sugeneruojamos grąžos nėra tiesinis. Tad net ir nedaug padidinta grąža, ilguoju laikotarpiu, yra svarbu.
Tačiau su didesnė grąža visuomet susijusi ir didesnė rizika. Nemokamų pietų nebūna, todėl siekiant gauti didesnę grąža auga tikimybė, jog bus prarasta investuotų pinigų dalis. Kitaip sakant, pasirinktas investicinis projektas turės didesnę tikimybę neįvykti arba nepasisekti, dėl ko investuoti pinigai tiesiog bus sudeginti projekto eigoje.
Pradedančiajam investuotojui normalu tikėtis 7-10% siekiančios metinės grąžos.
Bet ar verta (ir įmanoma) investuoti tik po šimtą eurų ?
Tikrai verta. Ne tik verta, bet būtina.
Pirmiausia, nes per pakankamai ilgą laiką tas šimtas eurų per mėnesį virs šimtu tūkstančiu. Ir net jei šiandien 25 metai atrodo labai ilgas laiko tarpas, kuomet sulauksi 50 metų ir žiūrėsi į eilinį kartą tuščią sąskaitą, galėsi prisiminti, kaip skaitei šį tekstą ir nusprendei, kad per tuos 25 metus dar visko įvyks, tad nėra čia ko po tą 100 eurų kaupti.
Čia yra antra priežastis. Žmonės, kurie nesugeba pradėti kaupti po 20, 50 ar 100 eurų per mėnesį, niekada neprisiverčia kaupti didesnių sumų. Nėra jokio skirtumo, ar uždirbi 800, ar 5000 eurų. Pinigų neužteks visada. Beveik nėra pasaulyje žmonių, kurie galėtų visus savo norus ir fantazijas realizuoti iš turimų pajamų. Todėl nereikia savęs apgaudinėti ir tikinti, kad investuoti pradėsi, kai turėsi X pinigų. Taip niekada nebus.
Investavimas ir gebėjimas taupyti yra ugdomos savybės. Jas išugdyti gali bet kas ir privalo visi. Jei šios savybės nėra ugdomos, pinigų trūks visada. Jei sugebėsite pradėti dalį pajamų investuoti dar būdami jauni, kol gaunamos pajamos mažos, ilgainiui pastebėsite, kad pinigų užtenka nuolat.
Juo labiau, kai šiandien egzistuoja tokie paslaugų tiekėjai kaip Röntgen, per kuriuos investuoti galima su mažomis sąnaudomis. Jei bankas už akcijų pirkimo pavedimą gali paprašyti 10 ar daugiau eurų, tai kodėl investuoti 100 eurų neapsimoka, ypač jei į Röntgen pinigus atvesti galima be jokių sąnaudų. Tad ir 100 eurų pervedus, dirbs visi tie pinigai ir potencialios metų grąžos komisiniai nesuvalgys.
Aš nesu profesionalas. Kaip žinoti, kuri investicija sėkminga ?
Profesionaliu finansininku, siekiant investuoti, būti nereikia. Egzistuoja skirtingi investicijų tipai, kurie reikalauja skirtingų specifinių žinių. Kai kurie investiciniai produktai, kaip išvestinės finansinės priemonės, tikrai nėra tinkami ne finansų profesionalams. Tačiau kitos priemonės yra tinkamos bei gali būti suprantamos platesniam investuotojų ratui..
Suprasti jau profesionalų atrinktus nekilnojamo turto investicijų projektus gali platus investuotojų ratas. Jei egzistuoja profesionalus filtras, kuris smulkiajam investuotojui pateikia tik tam tikrus esminius kriterijus atitinkančius projektus bei užtikrina visus reikiamus saugiklius, smulkus investuotojas gali jaustis ramiau. Didelė dalis darbo jau padaryta.
Ypač saugumo turėtų pridėti turto įkeitimas. Jei NT projektas, į kurį investuojama, yra įkeistas investuotojų naudai, net ir nesėkmės atveju investuotojas galės atgauti bent dalį (o dažnai ir visas) savo investicijų. Nes įkeistas objektas bus parduotas, o iš pardavimo gautos pajamos grįš investuotojams.
Siekiant, jog po nesėkmingo projekto pardavimo į sąskaitą sugrįžtų kuo daugiau pinigų, visuomet, dar prieš investuojant, dėmesį reikia atkreipti į turto ir paskolos santykį (žinomą kaip LTV). Kuo mažesnės paskolos, lyginant su turtu, vertė, tuo didesnė tikimybė atgauti visus savo pinigus net ir blogojo scenarijaus atveju.
Tad smulkiajam investuotojui reikėtų ieškoti investicinių projektų, kurie jau buvo peržiūrėti profesionalų ir kurie turi įmontuotus esminius saugiklius.
Investavimas į nekilnojamą turtą
Vos prieš kelis metus investuoti į nekilnojamą turtą daugeliui žmonių, neturinčių dešimčių tūkstančių sąskaitose, buvo pakankamai sudėtinga. Tačiau finansų technologijos šiandien į NT investuoti leidžia ir tiems, kas investuoja kelis šimtus eurų.
Sutelktinio NT finansavimo platformos (pvz. Röntgen) technologijų dėka sukuria galimybę didelio nekilnojamo turto projekto finansavimą išskaidyti į mažas dalis ir taip prie rinkos, kurioje istoriškai dirbdavo tik didieji investuotojai, leisti prieiti smulkiesiems.
Vėl, jokios magijos, viskas paprasta.
Pavyzdžiui milijono vertės NT projektą gali finansuoti arba vienas asmuo, turintis milijoną, arba dešimt tūkstančių asmenų, kurių kiekvienas turi šimtą eurų. Sutelktinio NT finansavimo platformų tikslas – išvystyti technologijas, leidžiančias tiems dešimčiai tūkstančių asmenų, kartu su didžiaisiais investuotojais, kurie vis labiau pamėgsta finansų technologijas, lengvai ir greitai investuoti mažesnes sumas, o milijoninio NT projekto vystytojui pinigus gauti taip pat greitai ir paprastai, kaip investiciją gauti būtų galima iš vieno didelio investuotojo.
Tad platformos suteikia galimybę smulkiesiems investuotojams su nedidelėmis sumomis investuoti į vieną seniausių turto klasių – nekilnojamąjį turtą. Šis nuo seno žmones žavi dėl savo stabilumo, santykinio saugumo ir fizinės būties (namą visuomet gali apžiūrėti, pačiupinėti). Mažos sumos ne tik suteikia galimybes smulkiesiems, tačiau ir sumažina riziką.
Šiandien nebereikia pirkti vieno buto už šimtą tūkstančių, kurių 20% sudarys 5 metus sunkiai taupyti pinigai, o 80% būsto paskola bankui, tikintis, kad jį pavyks išnuomoti ir vėliau pelningai parduoti. Šiandien galima lengvai, prisijungus prie e-bankininkystės, pervesti norimą sumą į Röntgen ir ją investuoti į patikusį NT projektą. Suma gali būti tiek visai smulki, tiek pakankamai didelė. Priklausomai nuo jūsų finansinės padėties, krepšelio dydžio ir kitų asmeninių aplinkybių, kurias įvertinti galite tik jūs..
Taip pat, itin svarbu visuomet prisiminti, kad skirtingai nei daugelis kitų finansų technologijų platformų ir bendrai investicijų (pavyzdžiui nekilnojamo turto ETF), sutelktinio NT finansavimo platformos įkeičia projektus investuotojų naudai. Todėl investuotojai ne tiesiog atiduoda pinigus projekto vystytojui, o ir gauna nekilnojamo turto įkeitimą. Tad, nepasisekus projektui, rizika prarasti visus investuotus pinigus bus minimali. Nes bent dalį pinigų pavyks atgauti realizavus įkeistą turtą.
Ką daryti smulkiajam ?
Jei nesate profesionalus investuotojas, tačiau turite laisvo turto ir/ar pajamų, protingiausia jas būtų nukreipti ten, kur aiškiai galite suprasti rizikas ir pačių investicijų esmę. Taip pat visuomet bus palankiau, jei potencialių investicijų ratą susiaurins srities profesionalai, kurie iš pasirinkimo aibės išmes tuos projektus, kurių rizikos ir grąžos santykis nėra racionalus.
Siekiant optimizuoti rizikos ir grąžos santykį, verta ieškoti didesnę grąžą (7-10% per metus) generuojančių investicijų, kurios turi tam tikrus papildomus saugiklius. Vienas dažniausių ir geriausių saugiklio pavyzdžių – turto įkeitimas. Tai nėra vienintelis, bet tikrai dažniausiai sutinkamas ir geriausiai suprantamas saugiklis.
Bet svarbiausia yra pradėti investuoti kuo anksčiau. Kuo anksčiau pradėsite, tuo greičiau įgausite žinių ir patirties, kurios leis priimti vis geresnius sprendimus ir jaustis ramiau bei saugiau. Be to, galėsite greičiau pradėti džiaugtis sudėtinių palūkanų nauda ir leisti pinigams dirbti už jus.
Tekstą parengė
Röntgen ir Tautvydas Marčiulaitis
Susijusios naujienos
Pasirengę pradėti
investuoti į NT?
PRADĖTI INVESTUOTI
UAB Trečia diena, valdanti platformą Röntgen, yra licencijuota sutelktinio finansavimo platforma. Platformos veiklą reglamentuoja ES Sutelktinio finansavimo reglamentas, o veiklos priežiūrą įstatymų numatyta tvarka vykdo Lietuvos bankas.